Tytuvėnų regioninis parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SUJIRENas (aptarimas | indėlis)
+ papildymas
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Tytuvenu regioninis parkas.png|rightleft|250px150px]]
{{Infobox_protected_area | name = {{PAGENAME}}
[[Vaizdas:Tytuvenai, 2007-04-21.jpg|181px|thumb|[[Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia|Tytuvėnų bažnyčia]]]]
| iucn_category = V
'''Tytuvėnų regioninis parkas''' yra vidurio vakarų Lietuvoje, [[Žemaitija|Žemaitijoje]], [[Raseinių rajonas|Raseinių]], [[Kelmės rajonas|Kelmės]] ir [[Radviliškio rajonas|Radviliškio]] rajonuose. Plotas – 18 159 ha, iš kurių 45,4 % sudaro miškai, 10,7 % – pelkynai, 1,9 % – vandens telkiniai ir 42 % – kitos naudmenos. Direkcija [[Tytuvėnai|Tytuvėnuose]]. Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti vieningą kultūrinę ir gamtinę aplinką – garsius katalikybės židinius – [[Tytuvėnai|Tytuvėnus]] ir [[Šiluva|Šiluvą]].
| image = Tytuvenai, 2007-04-21.jpg
[[Vaizdas:Tytuvenai, 2007-04-21.jpg|181px|thumb | caption = [[Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia|Tytuvėnų bažnyčia]]]]
| location = [[Raseinių rajonas]], [[Kelmės rajonas]], [[Radviliškio rajonas]], {{flag|Lietuva}}
| nearest_city =
| lat_degrees = 55 | lat_minutes =34| lat_seconds = 0 | lat_direction = N
| long_degrees = 23 | long_minutes = 14 | long_seconds =0 | long_direction = E
| map = Lietuva
| area = 181,59 km²
| established = [[1992]] m.
| visitation_num =
| visitation_year =
| governing_body = Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
| vikiteka =
}}
'''Tytuvėnų regioninis parkas''' yra vidurio vakarų Lietuvoje, [[Žemaitija|Žemaitijoje]], [[Raseinių rajonas|Raseinių]], [[Kelmės rajonas|Kelmės]] ir [[Radviliškio rajonas|Radviliškio]] rajonuose. Plotas  – 18 159 ha, iš kurių 45,4 % sudaro miškai, 10,7 %  – pelkynai, 1,9 %  – vandens telkiniai ir 42 %  – kitos naudmenos. Direkcija [[Tytuvėnai|Tytuvėnuose]]. Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti vieningą kultūrinę ir gamtinę aplinką  – garsius katalikybės židinius  – [[Tytuvėnai|Tytuvėnus]] ir [[Šiluva|Šiluvą]].
 
== Gamtos vertybės ==
 
Išsitęsusią ežerų grandinę supa šimtamečiai šilai. [[Tytuvėnai]]  – garsus prieškario Lietuvos kurortas, kuriame ilsėdavosi žymūs Lietuvos žmonės. [[Užpelkiai (Tytuvėnai)|Užpelkiuose]], viename seniausių ir didžiausių Lietuvoje gamtinių draustinių, iš šiaurės į pietus kėpso kelių kilometrų ilgio akmenų juosta, vietinių vadinama Rūža. Parkas apsuptas didelių pelkynų, todėl čia gausu įvairių paukščių rūšių, kuriems stebėti įrengti specialūs bokšteliai.
 
Parke nereti [[juodasis apolonas|juodieji apolonai]], spalvingi [[machaonas|machaonai]] randami natūraliose pievose.
eilutė 17 ⟶ 32:
== Laisvalaikis ir pramogos ==
 
Parko ežeruose gausu žuvies. Visuose ežeruose galima išsinuomoti valtis, kai kuriuose ir vandens dviračius. Populiariausi paplūdimiai  – [[Gilius|Giliaus]] ir [[Bridvaišis|Bridvaišio]] ežerų pakrantėse. Apsistoti galima [[Gauštvinis|Gauštvinio]] ir kituose kempinguose, moteliuose, kaimo sodybose. Galima pasirinkti vieną iš kelių kultūrinių, gamtinių ar kompleksinių maršrutų. Keliaujant Giliaus pažintiniu gamtiniu taku, galima apsilankyti ir Miško muziejuje. Rugsėjo pirmąjį sekmadienį, kartu su tūkstančiais maldininkų galima keliauti iš [[Tytuvėnai|Tytuvėnų]] į [[Šiluva|Šiluvą]].
 
Parko ežeruose gausu žuvies. Visuose ežeruose galima išsinuomoti valtis, kai kuriuose ir vandens dviračius. Populiariausi paplūdimiai – [[Gilius|Giliaus]] ir [[Bridvaišis|Bridvaišio]] ežerų pakrantėse. Apsistoti galima [[Gauštvinis|Gauštvinio]] ir kituose kempinguose, moteliuose, kaimo sodybose. Galima pasirinkti vieną iš kelių kultūrinių, gamtinių ar kompleksinių maršrutų. Keliaujant Giliaus pažintiniu gamtiniu taku, galima apsilankyti ir Miško muziejuje. Rugsėjo pirmąjį sekmadienį, kartu su tūkstančiais maldininkų galima keliauti iš [[Tytuvėnai|Tytuvėnų]] į [[Šiluva|Šiluvą]].
[[Vaizdas:TytuvenuRP01.jpg|thumb|181px|Parko informacinė lenta prie kelio [[Šiluva]]–[[Raseiniai]]]]
 
Parke parengti 3 dviračių maršrutai. Vienas iš jų  – 12  km apžvalginis ratas po Večių geologinį draustinį  – paženklintas rodyklėmis, poilsiui pastatyti miško baldai. Parko direkcija balandžio  – spalio mėnesiais organizuoja valčių ir baidarių žygius [[Dubysa|Dubysos]] upe nuo [[Kražantė]]s iki [[Ariogala|Ariogalos]]. Yra 5 stovyklavietės.
 
[[Šiluva|Šiluvoje]] [[rugsėjo 8]] d.–15 dienomis vyksta visoje Lietuvoje garsūs Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo atlaidai ([[Šilinė]]). Taip pat vyksta Kultūros ir sporto šventė „Tytuva“, Sniego, Pelkių, Bažnytinių chorų, Rudens šventės, Paukščių palydos.