Nemuno kilpų regioninis parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Legobot (aptarimas | indėlis)
S Bot: Migrating 2 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q5765594 (translate me)
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Nemuno kilpu regioninis parkas.png|rightleft|250px150px]]
{{Infobox_protected_area | name = {{PAGENAME}}
 
| iucn_category = V
| image = Neman river.jpg
| caption = Nemunas ties Balbieriškiu
| location = [[Alytaus rajonas]], [[Prienų rajonas]], [[Birštono savivaldybė]], {{flag|Lietuva}}
| nearest_city =
| lat_degrees = 54 | lat_minutes =31| lat_seconds = 0 | lat_direction = N
| long_degrees = 23 | long_minutes = 56 | long_seconds =0 | long_direction = E
| map = Lietuva
| area = 251,71 km²
| established = [[1992]] m.
| visitation_num =
| visitation_year =
| governing_body = Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
| vikiteka =
}}
'''Nemuno kilpų regioninis parkas''' yra pietinėje [[Lietuva|Lietuvoje]], direkcija [[Birštonas|Birštone]]. Plotas 25171 ha ([[miškas|miškai]] užima 67 proc.). Įsteigtas siekiant išsaugoti unikalų didžiųjų [[Nemunas|Nemuno]] kilpų ir [[Punios šilas|Punios šilo]] [[kraštovaizdis|kraštovaizdžiui]], jo gamtinei [[ekosistema]]i bei [[kultūros paveldas|kultūros paveldo]] vertybėms.
 
== Gamtos vertybės ==
 
Parko ašis  – [[Nemunas]]. Apie 60  km smarkiai vingiuotas Nemuno vidurupio ruožas sudaro tris didžiąsias kilpas. Tarp aukštų, miškais apaugusių šlaitų, atragių ir [[atodanga|atodangų]] įvairiausiomis kryptimis teka upė. Veržlūs upeliukai suformavo vaizdingus kanjonus, [[raguva]]s, daubas.
 
[[Punios šilas]]  – ypatingos botaninės vertės miškas, išsaugojęs pirmykščių Lietuvos girių bruožus. Jame auga aukščiausios Lietuvos [[pušis|pušys]] bei eglės, natūralia alėja išsirikiavę Lietuvos kunigaikščių vardais pavadinti [[ąžuolas|ąžuolai]], randama daug saugomų augalų rūšių. Šiame šile jau 160 metų šlama aukščiausia Lietuvos pušis, siekianti 42  m. Šilo gamtiniame rezervate miškas egzistuoja be tiesioginės žmogaus įtakos. Punios šilo retenybės - – juodieji gandrai, mažieji ereliai rėksniai, didžiosios miegapelės, vidutinieji geniai.
Gyvena stirnos, šernai, gana didelė tauriųjų elnių banda, daug smulkesnių žinduolių.
 
Keli apie 46  m aukščio maumedžiai auga [[Degsnės maumedynas|Degsnės maumedyne]], tarp kurių  – aukščiausias Lietuvos medis [[Degsnės miško maumedis]]. <ref>http://www.nemunokilpos.lt/modules/content/print.php?pg=66&lang=1&menu_id=1 Aukščiausias Lietuvos medis</ref> Aukščiausia [[eglė]], siekusi 45 metrus, taip pat augo šiame parke, [[Prienai|Prienų]] šile, tačiau XX a. pabaigoje nudžiūvo. Jos aukštį vejasi kelios [[Punia|Punios]] šile augančios [[pušis|pušys]] ir eglės.
[[Vaizdas:Neman river.jpg|thumb|220 px|Nemunas ties Balbieriškiu]]
 
Keli apie 46 m aukščio maumedžiai auga [[Degsnės maumedynas|Degsnės maumedyne]], tarp kurių – aukščiausias Lietuvos medis [[Degsnės miško maumedis]]. <ref>http://www.nemunokilpos.lt/modules/content/print.php?pg=66&lang=1&menu_id=1 Aukščiausias Lietuvos medis</ref> Aukščiausia [[eglė]], siekusi 45 metrus, taip pat augo šiame parke, [[Prienai|Prienų]] šile, tačiau XX a. pabaigoje nudžiūvo. Jos aukštį vejasi kelios [[Punia|Punios]] šile augančios [[pušis|pušys]] ir eglės.
 
[[Prienai|Prienų]] pašonėje esančiose Nemuno salose įsikūrusi didžiulė [[kiras|kirų]] ir [[žuvėdra|žuvėdrų]] kolonija. Nuo Nemuno krantų galima stebėti [[paukščių migracija|paukščių migraciją]].
eilutė 19 ⟶ 32:
 
== Kultūros paveldas ==
[[Vaizdas:Lithuania Punia Margiris Pilikalnis.jpg|thumb|220px240px|Punios (Margirio) piliakalnis]]
Parko teritorijoje yra 20 [[piliakalnis|piliakalnių]]. Patys garsiausi   Birštono [[Birštonas|Birštono]] piliakalnis|Vytauto kalnas]] ir Punios [[Punia|Punios]] piliakalnis|Margirio kalnas]]. Aukštame [[Punia|Punios]] piliakalnyje galėjo stovėti garsi [[Pilėnai|Pilėnų]] pilis. Nuostabūs vaizdai atsiveria nuo [[PošventisPošvenčio piliakalnis|Pošvenčio]], [[NaravaiNaravų piliakalnis|Naravų]], [[PaverkniaiPaverknių (Birštonas)piliakalnis|Paverknių]] piliakalnių. Vertingi [[liaudies meistras|liaudies meistrų]] architektūros kūriniai  – [[Prienai|Prienų]] ir [[Nemajūnai (Birštonas)|Nemajūnų]] medinės [[bažnyčia|bažnyčios]].
 
Po Nepriklausomybės atgavimo sukurta įdomių medinių skulptūrų ansamblių: 8 [[stogastulpis|stogastulpiai]] kalbininko [[Jonas Kazlauskas (kalbininkas)|J. Kazlausko]] tėviškėje [[Matiešionys|Matiešionių]] kaime, 10 kūrinių [[Prienai|Prienų]] parke, Dainų kalnelis [[Birštonas|Birštone]]. Gražiai su gamta dera Atminimo tako skulptūros [[Druskų miškas|Druskų miške]] (Alksniakiemio miške).
eilutė 28 ⟶ 41:
== Laisvalaikis ir pramogos ==
 
Įrengtas asfaltuotas 10  km ilgio dviračių - – pėsčiųjų takas [[Prienai|Prienų]]-[[Birštonas|Birštono]] kilpoje. Pėstiesiems įrengtas 1,6  km ilgio [[Škėvonys|Škėvonių]] gamtos takas. Yra paukščių stebėjimo vieta prie [[Nemunas|Nemuno]] salų. Norint apžvelgti parką iš viršaus galima naudotis [[Pociūnai (Prienai)|Pociūnų]] oro uosto paslaugomis. Trokštančius ramiai pailsėti mielai priglaus Birštono [[sanatorija|sanatorijos]]. Žvejai mėgėjai ras ne vieną patogią vietelę meškerei užmesti.
 
Parke švenčiamos [[Joninės]], vyksta [[Prienai|Prienų]] miesto ir [[Birštonas|Birštono]] miesto šventės.