Panemunių regioninis parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SUJIRENas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Panemuniu regioninis parkas.png|rightleft|250px180px]]
{{Infobox_protected_area | name = {{PAGENAME}}
 
| iucn_category = V
| image = Seredzius002.JPG
[[Vaizdas:Seredzius002.JPG|thumb|230px|left | caption = Nemunas nuo Palemono kalno Seredžiuje]]
| location = [[Kauno rajonas]], [[Jurbarko rajonas]], [[Šakių rajonas]], {{flag|Lietuva}}
| nearest_city =
| lat_degrees = 55 | lat_minutes = 04 | lat_seconds = 0 | lat_direction = N
| long_degrees = 23 | long_minutes = 13 | long_seconds =0 | long_direction = E
| map = Lietuva
| area =113,68 km²
| established = [[1992]] m.
| visitation_num =
| visitation_year =
| governing_body = Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
| vikiteka =
}}
'''Panemunių regioninis parkas''' yra vakarų [[Lietuva|Lietuvoje]], prie [[Nemunas|Nemuno]]. Parko plotas 11368 ha. Direkcija Šilinėje. Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti [[Nemunas|Nemuno]] žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes.
 
== Gamtos vertybės ==
 
Parkas driekiasi siaura juosta abipus [[Nemunas|Nemuno]], čia teka dar 72 upeliai, o 35 iš jų įteka į Nemuną. Vaizdingi Nemuno, [[Armena|Armenos]], Kartupio, [[Nyka|Nykos]] ir [[Nykutė]]s upelių slėniai su įspūdingomis raguvomis ir atodangomis. Sausuose šlaituose išliko unikalios šilumamėgės augalų bendrijos, turtinga gyvūnija. [[Gelgaudiškis|Gelgaudiškio]] miško parke auga storiausia Lietuvoje [[eglė]] (skersmuo 104  cm, aukštis 42,6 m). Parke yra apie 50 gamtos vertybėmis skelbtinų medžių.
[[Vaizdas:Seredzius002.JPG|thumb|230px|left|Nemunas nuo Palemono kalno Seredžiuje]]
Parkas driekiasi siaura juosta abipus [[Nemunas|Nemuno]], čia teka dar 72 upeliai, o 35 iš jų įteka į Nemuną. Vaizdingi Nemuno, [[Armena|Armenos]], Kartupio, [[Nyka|Nykos]] ir [[Nykutė]]s upelių slėniai su įspūdingomis raguvomis ir atodangomis. Sausuose šlaituose išliko unikalios šilumamėgės augalų bendrijos, turtinga gyvūnija. [[Gelgaudiškis|Gelgaudiškio]] miško parke auga storiausia Lietuvoje [[eglė]] (skersmuo 104 cm, aukštis 42,6 m). Parke yra apie 50 gamtos vertybėmis skelbtinų medžių.
 
Geros regyklos yra Vytėnuose, [[Raudonė]]je, [[Veliuona|Veliuonoje]], [[Kriūkai|Kriūkuose]] ir [[Seredžius|Seredžiuje]]. Naktimis skraido 9 [[šikšnosparnis|šikšnosparnių]] rūšys. Nuo [[Nemunas|Nemuno]] krantų galima stebėti paukščių migraciją.
eilutė 12 ⟶ 26:
== Kultūros paveldas ==
[[Vaizdas:Panemuniu regioninis 2010.jpg|thumb|250 px|Parko direkcija]]
Išliko karų su kryžiuočiais laikotarpio (XIII-XVXIII–XV a.) [[Nemunas|Nemuno]] gynybinės linijos fragmentai  – Nemuno slėnio šlaitų piliavietės ir piliakalniai, iš kurių įspūdingiausi: [[Palemono kalnas]], [[Gedimino kapas]], [[Ramybės kalnas]], [[Kartupėnai|Kartupėnų]] ir [[Žemoji Panemunė|Žemosios Panemunės]] piliakalniai. Gausu senovės gyvenviečių ir senkapių. Vilioja XVI a. pab.  – XVII a. pr. renesansinės [[Raudonė]]s ir [[Panemunės pilis|Panemunės]] pilys bei jų senieji parkai. Garsūs savo praeitimi [[Veliuona|Veliuonos]], [[Seredžius|Seredžiaus]], [[Gelgaudiškis|Gelgaudiškio]] miesteliai. [[Plokščiai]] išsiskiria upeliu - – gatve ir [[Šventaduobė|Šventaduobe]]. Regioniniame parke daug dvarų, iš kurių didžiausi [[Belvederis|Belvederio]] ir [[Gelgaudiškis|Gelgaudiškio]] dvaro pastatų ansambliai ir parkai. [[Klangiai|Klangių]] kaime yra rašytojo [[Petras Cvirka|P. Cvirkos]] tėviškė (etnografinė sodyba).
 
Parke yra 15 piliakalnių, apie kuriuos pasakojamos sakmės ir legendos. Garsios rezidencinės pilys [[Raudonė]]je ir [[Pilis I|Vytėnuose]]. Istoriniais ir archeologiniais paminklais garsėja [[Veliuona|Veliuonos]] miestelis, istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIII a. Šlovingą praeitį mena ir [[Seredžius]], [[Gelgaudiškis]], [[Plokščiai]], [[Kriūkai]].