|
[[Vaizdas:Friedrich Carl von Savigny.JPG|thumb|upright|Friedrich Carl von Savigny - – Istorinės teisės mokyklos pagrindėjas]]
'''Istorinės teisės mokykla''' (Vokietijos istorinės teisės mokykla; {{de|Historische Rechtsschule, geschichtliche Schule der Rechtswissenschaft}}) - – [[teisės mokykla]], kurios ištakos - – [[Vokietija|Vokietijoje]] bei siekia XIX a. (po [[Romantizmas|romantizmo]] epochos), nusigręžiant nuo [[prigimtinė teisė|prigimtinės teisė]] (''[[Vernunftrecht]]''), skelbė istorinį teisės sąlygotumą, pabrėžė istorijos svarbą teisei kilti. Mokyklos pradininkas - – ''[[Friedrich Carl von Savigny]]''.
Teisė - – ne įstatymų leidėjo vienašališkai sukurta potvarkių visuma, o suvoktina kaip ''Tautos sąmonėje gyvi įsitikinimai'', panašiai kaip tautos kalba, papročiai arba tradicijos. Tokios teisinės nuostatos, įsitikinimai galėtų būti priimami ir įstatymų leidėjo, tačiau jie plėtojosi ir keitėsi patys, be jo įsikišimo, ''bėgant laikui organiškai''. Svarbiausią vaidmenį vaidino praktiški besikeičiantys tautos poreikiai. Išplėtotoje teisės sistemoje teisininkų vaidmuo - – turint omenyje visuomeninį darbo pasidalijimą - – atpažinti tautos sąmonę bei pasiekti, kad ji praktiškai veiktų - – ja būtų vadovaujamasi taikant, aiškinant bei tiriant galiojančią teisę teisingai.
== Reikšmė ==
Istorinės teisės mokykla darė įtaką XIX a. Vokietijos teisėtyrai. ''Savigny'' pasekėjai [[Georg Friedrich Puchta|Puchta]] ir [[Bernhard Windscheid|Windscheid]] pagrindė romanistinės krypties [[Pandektistika|pandektistiką]] - – Sąvokų jurisprudenciją (''[[Begriffsjurisprudenz]]''). [[Rudolf von Jhering|Jhering]] šalinosi Sąvokų jurisprudencijos, siūlė į teisę žvelgti priimant domėn realius visuomeninius reikalavimus teisės sistemai.
Istorinės teisės mokyklos įtakoti istorinės teisėtyros (''geschichtliche'' Rechtswissenschaft) atstovai rengė Vokietijos [[Bürgerliches Gesetzbuch|Civilinį kodeksą]] XIX a. pabaigoje. XX a. istorinės teisės mokyklos idėjų bei metodų buvo atsisakyta bei nuo jų nusigręžta.
== Romanistai ir germanistai ==
Istorinės teisės mokyklos atšakos - – romanistai ir germanistai.
Romanistai (F. Savigny ir kiti) teigė, kad [[teisės recepcija|recepuota]] [[romėnų teisė]] bei teisė po jos atitinka {{de-icon}} tautos dvasią (''Volksgeist''), germanistai ([[Karl Friedrich Eichhorn]], [[Jakob Grimm]], [[Georg Beseler]], [[Otto von Gierke]]) - – kad būtent Viduramžių vokiečių teisė prieš romėnų teisės recepciją, o ne po jos.
[[Kategorija:Teisės istorija]]
| 