Krymo totoriai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Addbot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 46 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q117458.
Oss (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 20:
== Istorija ==
 
Krymo totoriai atsirado kaip tautotauta Krymo chanato laikais. Krymo chanatas buvo viena stipriausių iki XVIII a. Rytų Europos valstybių, kurią įkūrė turkiškai kalbantys musulmonai. Krymo totoriai priėmė Islamą XIII a. ir nuo to laiko Krymas tapo vienu iš jo centrų. Pasak barono Iosif Igelström 1783 m. Kryme buvo 1600 mečečių ir religinių mokyklų. Bakchysarajuje chanas Meñli I Giray pastatė Zıncırlı Medrese ("Grandinės [[medresė]]"), seminariją, į kurią įeinatįeinant pro duris kiekvienas turėdavo pasilenkti, dėl kabančios grandinės. Tai simbolizavo Krymo visuomenės pagarbą mokslui. Meñli I Giray taip pat pastatė didelę mečetę pagal [[Sofijos soboras|Sofijos]] soboro modelį, bet ji sugriuvo XIX a. vidury. Vėliau chanai pastatė Hansarajaus rūmus, kurie išliko iki šių dienų. Sahib I Giray savo rūmuose rėmė mokslininkus ir menininkus. Krymo chanatas tapo [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] protektoratu [[1475]] m., kai turkų generolas Gedik Ahmed Paša užėmė Krymo pietinę pakrantę. Dėl šios sajungos chanatas išliko iki XVIII a.
 
Iki XVIII a. pradžios Krymo totoriai buvo žinomi dėl dažnų, kartais kasmetinių reidų į Ukrainą ir Rusiją<ref name="matsuki">"[http://www.econ.hit-u.ac.jp/~areastd/mediterranean/mw/pdf/18/10.pdf The Crimean Tatars and their Russian-Captive Slaves]" (PDF). Eizo Matsuki, ''Mediterranean Studies Group at Hitotsubashi University.''</ref>. Masinė vergų prekyba su turkais ir Vidurine Azija buvo Krymo ekonomikos pagrindas<ref name="matsuki"/>. Vienas svarbiausių prekybos centrų ir vergų turgų buvo [[Feodosija|Kefė]]<ref name="matsuki"/>. Kai kurie tyrinėtojai paskaičiavo, kad totoriai pardavė į vergiją 3 mln. žmonių, daugiausiai ukrainiečių, bet ir [[rusai|rusų]], [[lenkai|lenkų]], baltarusių per vadinamąjį "stepės derliaus" rinkimą<ref>{{cite web|title=Black Slaves, Arab Masters|url=http://www.frontpagemag.com/Articles/ReadArticle.asp?ID=17747|publisher=Frontpage Magazine|date=18. April 2005|author=Andrew G. Boston|accessdate=2011-01-08}}</ref><ref>Alan Fisher, Muscovy and the Black Sea Slave Trade - Canadian American Slavic Studies, 1972, Vol. 6, pp. 575-594</ref>. Kita vertus, [[kazokai]] verždavosi ir į Krymo totorių žemes<ref name="Alan26">Alan W. Fisher, ''The Russian Annexation of the Crimea 1772-1783'', Cambridge University Press, [http://books.google.com/books?id=65JOAAAAIAAJ&pg=PA26&dq=%22In+fact,+there+were+always+small+raids+committed+by+both+Tatars+and+Cossacks%22&hl=en&ei=mDxXTrqLGIjwmAWPwMGhDA&sa=X&oi=book_result&ct=result&resnum=1&ved=0CCkQ6AEwAA#v=onepage&q=%22In%20fact%2C%20there%20were%20always%20small%20raids%20committed%20by%20both%20Tatars%20and%20Cossacks%22&f=false p. 26.]</ref>. Nuolatinė totorių grėsmė buvo viena iš kazokų, raitų slavų, kurie atremdavo totorius ir išlaisvindavo belaisvius, atsiradimo priežasčių. Paskutinis totorių reidas prieš tuos per Ruijos-Turkijos karą ([[1768]]–[[1774]] m.) įvyko valdant [[Petras I|Petrui I]] (1682–1725 m.). Tačiau kazokų reidai tęsėsi.