Tiziano Vecelli: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ticiano tiksli gimimo data nežinoma. Kai jis buvo senas, viename laiške [[Pilypas II Habsburgas|Pilypui II]] tvirtino, kad yra gimęs [[1477]]  m., bet tai mažai tikėtina<ref name="NG">Cecil Gould, The Sixteenth Century Italian Schools, National Gallery Catalogues, London 1975, ISBN 0-947645-22-5</ref>. Jis buvo Gregorio Vecelli, pasižymėjusio tarybos nario ir kario, bei jo žmonos Liucijos sūnus. Jo tėvas buvo Pieve di Cadore pilies valdytojas ir vietoj savininkų prižiūrėjo vietines kasyklas<ref name="DJ">David Jaffé (ed), Titian, The National Gallery Company/Yale, London 2003, ISBN 1 857099036</ref>. Daugybė giminaičių, įskaitant senelį, buvo notarai ir šeima buvo gerai įsitvirtinusi apylinkėse, kurias valdė Venecija.

Sulaukęs 10 ar 12 metų Ticianas ir jo brolis (Francesco, kuris tikriausiai atvyko vėliau) buvo nusiųsti pas dėdę Venecijoje, kad taptų dailininkų mokiniais. Nežymus dailininkas Sebastian Zuccato, kurio sūnūs tapo žymiais mozaikistais ir kuris tikriausiai buvo šeimos draugas, suorganizavo, kad broliai patektų į pagyvenusio [[Gentile Bellini]] studiją, iš kurios jie perėjo pas jo brolį [[Giovanni Bellini]]<ref name="DJ"/>. Tuo metu Beliniai, ypač Giovanni, buvo svarbiausi dailininkai mieste. Čia Ticianas rado grupę maždaug jo paties amžiaus jaunuolių, tarp kurių buvo Giovanni Palma da Serinalta, [[Lorenzo Lotto]], [[Sebastiano Luciani]], ir Giorgio da Castelfranco, pramintas [[Giorgione|Džordžone]]. Francesco Vecellio, Ticiano jaunesnysis brolis, tapo gan žymiu Venecijos dailininku.

[[Heraklis|Heraklio]] [[freska]] Morosini rūmuose, kai kurių ekspertų uomone, yra ankstyviausias Ticiano darbas. Kiti yra "Nekaltoji„Nekaltoji mergelė ir vaikas"vaikas“ [[Viena|Vienoje]] ir "Marijos„Marijos ir Elžbietos apsilankymas"apsilankymas“ Venecijoje.

Ticianas tapo [[Giorgione|Džordžonės]] asistentu, bet to meto kritikai laikė jo darbus įspūdingesniais,. pavyzdžiaiIšorinių išorinėsefreskų freskosepavyzdžiai (dabar beveik sunaikintose), kurias jie padarė Fondacio dei Tedeschi irrodo, kad jų santykiuose jautėsi konkurencija. Vienas ankstyviausių Ticiano darbų "Ecce„Ecce Homo"Homo“ buvo ilgai priskirtas Džordžonei.

Abu jaunieji meistrai buvo pripažinti naujos "arte„arte moderna"moderna“ mokyklos vadaisvedliais, nes jų paveikslai lankstesni, išvaduoti iš simetrijos ir papročių, kas nebuvo būdinga [[Giovanni Bellini]] darbams.

[[1507]]–[[1508]]  m. Džordžonė buvo valstybės išrinkitas padaryti freskas ant atstatyto Fondaco dei Tedeschi. Ticianas ir Morto da Feltre dirbo kartu su juo ir freskų fragmentai išliko. Kai kurie jų darbai žinomi dėl Fontanos graviūrų. Po ankstyvos Džordžonės[[Džordžonė]]s mirties [[1510]]  m. Ticianas kurį laiką tapė Džordžonei būdinga maniera, bet greitai jis įgijo savo stilių, kuriam būdinga drali ir ekspresyvi tapymo technika.

Ticiano talentas freskoms pasireiškė jo darbuose, nutapytuose [[1511]]  m. [[Paduja|Padujoje]] [[Karmelitai|Karmelitų]] bažnyčioje ir Scuola del Santo. Iš tų darbų kai kurie išliko, tarp jų "Susitikimas„Susitikimas prie Auksinių Vartų"Vartų“ ir trys scenos iš Švento Antonijaus Paduviečio gyvenimo, "Jaunos„Jaunos moters žmogžudystė, įvykdyta jos vyro"vyro“, "Vaikas„Vaikas liūdijantis motinos nekaltumą"nekaltumą“, "Šventasis„Šventasis pagydo jaunuolį su lūžusia galūne"galūne“.

[[Vaizdas:Tizian 041.jpg|dešinėje|miniatiūra|225px|Ticianui prireikė dvejų metų (1516–1518) užbaigti aliejinį paveikslą "Paėmimas"„Mergelės Marijos paėmimas dangun“ (Assunta), kurio dinaminė trinarė kompozicija ir puošni spalvų schema padarėišgarsino jį geriausiukaip geriausią dailininkudailininką į šiaurę nuo [[Roma|Romos]].]]

[[1512]]  m. Ticianas iš Padujos gryžo į Veneciją. [[1513]]  m. jis įgijo tarpininko patentą Fondaco dei Tedeschi (valstybės sandelyjesandėlyje [[vokiečiai|vokiečių]] pirkliams), vadinamą La Sanseria ar Senseria (tai privilegija, kurios troško visi kylantys ar iškilę menininkai), ir tapo vyriausybės darbų prižiūrėtoju, ypač atsakingu už Giovanni Bellini nebaigtų paveikslų užbaigimą didžiosios tarybos salėje kunigaikščio[[Dožų rūmai|Dožų rūmuose]]. Jis įkūrė atelje S. Samuele prie Didžiojo kanalo, bet tiksli vieta nežinoma. Iki [[1516]]  m., kai mirė Bellini, Ticianas nesinaudojo patentu. Tuo pat metu jis sudarė priveligijuotą susitarimą dėl paveikslų. Patentas davė jam 20 karūnų kas metus ir atleido nuo tam tikrų mokesčių, bet už tai jis turėjo nutapyti būsimų dodžųdožų portretus už 8 karūnas už kiekvieną. Iš viso buvoTicianas nutapytanutapė 5 portretaidožų portretus.

Po [[Giorgione|Džordžonės]] ir Giovanni Bellini mirties Ticianas Venecijos mokykloje nebeturėjo rimtų konkurentų. 60 metų jis išbuvo absoliutus Venecijos dailės lyderis, o nuo 1516  m. vietoj Giovanni Bellini iš senato gaudavo penciją.

1516–1530  m. Ticianas atitrūko nuo Džordžonei būdingo stiliaus ir pirmąkart išbandė monumentalų stilių.

[[1518]]  m. Frario[[Frari]] bažnyčiai jis sukūrė savo garsų šedevrą "Šventosios„Mergelės MergelėsMarijos paėmimas dangun"dangun“. KeistasPaveikslo paveikslospalvinė nuspalvinimasišraiška Italijoje sukėlė sencaciją.

Ticianas buvo apie 90 metų, kai [[1576]]  m. [[rugpjūčio 27]] d. mirė nuo [[maras|maro]], siaubusio Veneciją. Jis buvo vienintelė Venecijos maro auka, kuriam buvo suteiktos laidotuvės bažnyčioje. Jis buvo palaidotas Frari bažnyčioje ([[Santa Maria Gloriosa dei Frari]]), kaip buvo ketinta, o jo „Pietą“ pabaigė [[Palma Jaunesnysis]]. Jis guli netoli žymaus savo paveikslo Madonna„Pezaro Madonos“ („Madonna di Ca' PesaroPesaro“). Joks paminklas nežymėjo jo kapo, kol žymiai vėliau Veneciją valdantys Austrijos pareigūnai įgaliojo [[Antonio Canova|Antonio Canovą]] pastatyti paminklą, tačiau šiam buvo palaidota Kanovos širdis, o dailininkui XIX a. sukurtas dar kitas monumentas.

Iš karto po Ticiano nuomirties tos pačios epidemijos metu mirė jo sūnus ir tapybos asistentas Orazio. Jo prabangią vilą maro metu nusiaubė vagys.