Hermanas Šulcas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Nuo [[1978]] m. misionierius Ruandoje, Musha kaime, esančiame už 60 km nuo sostinės [[Kigalis|Kigalio]]. Pramokęs [[kinyarwanda kalbos|vietos kalbos]] ir pradėjęs misionierišką veiklą, dažnai tapdavo ir mediku, nes krašte medicina nėra išplėtota, taip tapo populiarus apylinkėje. Įsteigė Jaunimo sodybą ir mokyklą, į kurią vaikai iš tolimesnių kaimų pėsti vaikščiojo net iki 20 km. Jaunimo sodyboje mokė vaikus gyvenimo įgūdžių bei amatų. Joje savo reikmėms auginami gyvuliai, daržovės. Berniukai mokėsi dar ir šaltkalvio, automobilių remontininko amatų, mergaitės – siūti, keramikos darbų. Kad išmokytų vaikus mieloje šeimyniškoje dvasioje, kunigas į Afriką buvo pasikvietęs savo motiną Elzę, kuri mokino daržininkystę bei auginti vištas ir antis ir – buvo mama visiems. Vienu metu, sodyboje gyveno iki 120 vaikų. Gabesnieji siekė mokslų aukštesnėse mokyklose.

 

 

Po dvejų mėnesių, kovoms tebevykstant, grįžęs į Ruandą rinko iš [[savana|savanos]] išbadėjusius vaikus, kurie regėję savo tėvų žūtį ir pabėgę nuo žiaurumų, ne tik bijojo žmonių, bet kai kurie, pagyvenę su žvėrimis, nebemokėjo net kalbėti, lojo šunimis. Surinkęs buvusius savo padėjėjus, po truputį, per 4 metus, atstatė Jaunimo sodybą našlaičiams vaikams, kurių tėvai buvo išžudyti per genčių tarpusavio karus ar mirę iš bado. Sodyboje dabar nuolat gyvena apie 200 našlaičių vaikų ir jaunimo nuo 2 iki 22 metų. Įsteigė amatų mokyklą, o [[2002]] m. ir gimnaziją, kurioje mokosi iki 400 vaikų iš aplinkinių vietovių, netgi – sostinės senatorių bei diplomatų vaikai. Dalis auklėtinių mokosi kitose gimnazijose, keli jau studijuoja Vokietijos, Italijos ir Ruandos universitetuose; du jau baigė, viena su daktarato diplomu.