|
'''Eglė žalčių karalienė''' − viena žymiausių bei unikaliausių [[lietuviai|lietuvių]] liaudies [[pasaka|pasakų]]. Žinoma daugiau kaip šimtas skirtingų šios pasakos variantų, panašių motyvų savo [[tautosaka|tautosakoje]] turi [[latviai]], [[rytų slavai]], [[moldavai]], pasak [[Gintaras Beresnevičius|Gintaro Beresnevičiaus]], sąsajų galima atrasti ir [[japonai|japonų]] [[šintoizmas|šintoizmo]] mitologijoje. <ref>[http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=645&kas=straipsnis&st_id=1671 Gintaras Beresnevičius. Japonų šintoizmas ir baltų religijos (2), Šiaurės Atėnai]</ref>
== Siužetas ==
Kartu su dviem seserimis [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]] besimaudžiusi jauna mergina Eglė savo drabužiuose suranda [[žalčiai|žaltį]] − Žilviną. Šis žmogaus balsu, mainais už drabužius, prašo Eglės pasižadėti už jo tekėti, ką ji lengvabūdiškai padaro. Po trijų dienų tūkstančiai žalčių iš jūros apsilanko Eglės tėvų sodyboje ieškodami pažadėtosios nuotakos, tačiau šeimyna tris kartus iš eilės bando juos apgauti pakišdama [[žąsys|žąsį]], [[avis|avį]] ir [[naminis jautis|karvę]]. Visus kartus apie apgaulę žalčius perspėja [[gegutė]]. Žalčiams užpykus dėl apgavystės, tėvai išsigandę išleidžia Eglę už Žilvino.
Vietoj šlykštaus žalčio Žilvinas pasirodo Eglei tikruoju savo pavidalu, kaip gražus jaunas vyras. Atšventusi vestuves ir susilaukusi keturių vaikų − sūnų Ąžuolo, Uosio bei Beržo ir jaunėlės Drebulės − pora laimingai gyvena po jūra. Vieną dieną Eglė užsimano aplankyti savo gimines sausumoje, tačiau Žilvinas griežtai tam prieštarauja. Kad galėtų aplankyti savo gimines, ji turi įvykdyti tris neįvykdomas užduotis: suverpti niekad nesibaigiantį pluošto kuodelį, sunešioti geležines [[klumpė|klumpes]] ir iškepti pyragą nenaudodama jokių indų. Šias užduotis Eglė įvykdo padedama [[ragana|raganos]], ir vyras sutinka ją išleisti namo.
Iškeliaujančiai Eglei Žilvinas papasakoja, kaip jį prisikviesti. Tam naudojamas užkalbėjimas, kurį žino tik ji ir jos vaikai:
: „''Žilvinai, Žilvinėli''
: ''Jei tu gyvas − atplauk pieno puta''
: ''Jei negyvas − kraujo puta!''“
Nenorėdami paleisti Eglės iš namų, dvylika jos brolių bando iš vaikų iškvosti, kaip galima prisišaukti Žilviną. Mušami sūnūs užkalbėjimo neišduoda, tačiau prievartos išsigandusi Drebulė viską pasako. Panaudoję užkalbėjimą, broliai prisikviečia Žilviną ir jį užkapoja dalgiais.
Atgal į jūrą susiruošusi Eglė šaukia savo vyrą, tačiau jis jai pasirodo kraujo puta. Žilvinas pasako, kas jį nužudė ir kas išdavė slaptą užkalbėjimą. Sielvartaujanti Eglė užkeikia savo vaikus − už savo stiprybę sūnūs paverčiami tvirtais [[ąžuolas|ąžuolu]], [[uosis|uosiu]] ir [[beržas|beržu]], o išsigandusi dukrelė − amžinai virpančia [[drebulė|drebule]]. Pati našlė pasiverčia [[eglė|egle]].
== Išskirtinumas ir simboliai ==
| 