Intelektinė nuosavybė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 72:
Keletas aspektų, pateisinančių privačią nuosavybę moraliai, taip pat gali būti pritaikyti moraliai palaikant intelektinę nuosavybę. Pavyzdžiui:
* [[Prigimtinė teisė|Prigimtinės teisės]] arba [[Teisingumas|Teisingumo]] ginčas. Remiasi J. Locke idėja, kad asmuo turi prigimtinę teisę į darbą bei produktus, sukurtus jo/jos kūno. Šių produktų savinimasis yra laikomas neteisingu. Nors J. Locke ypatingai neakcentavo to, kad prigimtinė teisė taikoma protu sukurtiems produktams <ref>[33] Ronald V. Bettig. "Critical Perspectives on the History and Philosophy of Copyright" in Copyrighting Culture: The Political Economy of Intellectual Property, by Ronald V. Bettig. (Boulder, CO: Westview Press, 1996), 19-20 </ref>, šį principą galima pritaikyti intelektinės nuosavybės teisėms, kur neteisingu veiksmu laikomas netinkamas pasinaudojimas kito asmens idėjomis<ref>[34] Richard T. De George, "14. Intellectual Property Rights," in The Oxford Handbook of Business Ethics, by George G. Brenkert and Tom L. Beauchamp, vol. 1, 1st ed. (Oxford, England: Oxford University Press, n.d.), 415–416. </ref>. J. Locke teorija apie intelektinę nuosavybę remiasi idėja, jog darbininkai turi teisę kontroliuoti tai, ką jie kuria. Jo šalininkai teigia, jog mes esame savo kūno savininkai, tas kūnas yra darbininkas, taigi ši nuosavybės teisė apima ir tai, ką mes sukuriame. Taigi, intelektinė nuosavybė užtikrina tą teisę, kai tai persikelia į produkciją.
* Utilitazimo arba [[Pragmatizmas|pragmatizmo]] ginčas. Remiantis šiuo loginiu aiškinimu, visuomenė, kuri saugo privačią nuosavybę yra efektyvesnė ir labiau klestinti nei visuomenės, nesirūpinančios tuo. Naujovių diegimas bei išradimai XIX-ojo amžiaus Amerikoje pažymi patentų sistemos vystymąsi. <ref>[35] Richard T. De George, "14. Intellectual Property Rights," in The Oxford Handbook of Business Ethics, by George G. Brenkert and Tom L. Beauchamp, vol. 1, 1st ed. (Oxford, England: Oxford University Press, n.d.), 416.</ref> Suteikdamos novatoriams „ilgalaikį bei apčiuopiamą grįžtamąjį ryšį dėl sunaudoto laiko, darbo jėgos bei kitų išteklių“, intelektinės nuosavybės teisės siekia maksimaliai padidinti socialinę vienybę. <ref>[36] Spinello, Richard A. (January 2007). "Intellectual property rights". Library Hi Tech 25 (1): 12–22. doi:10.1108/07378830710735821</ref> Yra preziumuojama, kad jos išaukština bendrą gerovę skatindamos „intelektinių darbų kūrimą, gamybą bei platinimą“. <ref>[37] Richard T. De George, "14. Intellectual Property Rights," in The Oxford Handbook of Business Ethics, by George G. Brenkert and Tom L. Beauchamp, vol. 1, 1st ed. (Oxford, England: Oxford University Press, n.d.), 417. </ref> Utilitaristai sutinka, jog be intelektinės nuosavybės trūktų paskatinimo kuri naujas idėjas. Ji, kaip ir kitos teisių gynimo sistemos, optimizuoja socialinę vienybę.
| |||