Genomika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Genomika - gana jaunas mokslas. Pasaulyje genomika egzistuoja nuo ''1980 metų'', tačiau eros pradžia laikomi ''1995 metai'', kai buvo atrastasnuskaitytas pirmasis genomas - bakterijos ''[[Haemophilus influenzae]]'' genų seka.

''1996 metai'' taip pat labai svarbi data genomikos istorijai - pirmą kartą buvo atliktas [[klonavimas]]. Klonuota avytė Doli.

''2000 m.'' - atrastanuskaityta pirmoji augalo ir '''žmogaus genomo seka''', o ''2001 m.'' - pelės.

Genomikos žinios plačiai pritaikomos [[biotechnologija|biotechnologijose]]: [[baltymų inžinerija|baltymų inžinerijoje]], [[Genetinės modifikacijos|genetinėse modifikacijose]], [[klonavimas|klonavime]], be to, [[kriminalistika|kriminalistikoje]] - nusikaltimų išaiškinimui, [[medicina|medicinoje]] - [[tėvystės nustatymas|tėvystės nustatymui]].

[[Baltymai]] - svarbūs organizmams molekuliniai junginiai, jie įeina į ląstelių sudėtį, reguliuoja organizme vykstančius procesus. Kai kurie baltymai žmogui gali būti gyvybiškai svarbūs, pvz., [[insulinas]]. Tačiau jo pasigaminti pakankamą kiekį laboratoriniu būdu beveik neįmanoma. Bent jau buvo neįmanoma, kol genomika pažengė į priekį tiek, kad būtų galima nesunkiai sintetinti baltymus. Genomikos progresas leido atpažinti ir išskirti iš genomo tas vietas, kurios yra [[baltymų sintezėssintezė]]s pradžios ir pabaigos vietos, kitaip tariant išskirti iš [[DNR]] molekulės vietas su baltymų informacija. Tokios grandinėlės dalys įsodinamos į bakterijų DNR ir jos savo ruožtu sėkmingai sintetina baltymus. Tokiu būdu laboratorijoje galima pasigaminti beveik neribotą kiekį reikiamo baltymo, kad ir insulino.

Beždžionės[[Šimpanzė]]s ir žmogaus genomai skiriasi tik 4%.