Kepenys: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Kepenys''' ({{gr|hepar}}) – stambiausia [[virškinimas|virškinimo]] liauka bei didžiausias vidaus [[organas]]. Išoriškai susideda iš didžiausios dešiniosios (''lobus dexter'') kiek mažesnės kairiosios (''lobus sinister''), uodeginės ir kvadratinės skilčių. Dešinioji skiltis išsidėsto po [[diafragma|diafragmos]] dešiniuoju kupolu ir neišlenda iš po [[šonkaulis|šonkaulių]] lanko, kairioji – guli 8-10 cm kairiau [[stuburas|stuburo]], jos šonkauliai beveik nedengia. Kairiosios skilties apatinis kraštas apčiuopiamas giliai įkvėpus.<br /> Kepenys atlieka labai daug gyvybiškai svarbių funkcijų. Kaip egzogeninė virškinimo liauka gamina tulžį, kurią latakais išskiria į dvylikapirštę žarną; tulžis emulguoja riebalus, suaktyvina [[Fermentai|fermentą]] lipazę. <br />Į kepenis per vartų veną ateina veninis kraujas iš pilvo ertmėje esančių virškinimo organų, pradedant stemplės pilvine dalimi ir baigiant tiesiosios žarnos pradžia. Kepenyse vyksta daug įvairių metabolinių procesų - baltymų, riebalų, angliavandenių ir kitų junginių sintezė arba skaidymas, detoksikacinės reakcijos - neutralizuojami endogeniniai ir egzogeniniai junginiai, pavyzdžiui, sintetinamas galutinis baltymų apykaitos produktas - šlapalas, gaminami kraujo krešumo faktoriai.<br /> Kepenys atlieka ir kraujo telkinio funkciją - taip reguliuojamas cirkuliuojančio kraujo kiekis. Su tulžimi išskiriami hemoglobino apykaitos produktai - tulžies pigmentai. Kepenyse susikaupia tam tikros [[Glikogenas|glikogeno]] atsargos.

===Kepenų vartai===

===Vidurių paviršius===

===Įspaudai vidurių paviršiuje===

Kairiosios skilties užpakalinėje dalyje, prie pat [[Vena|veninio]] raiščio plyšio užpakalinio galo yra [[Stemplė|stemplinis]] įspaudas, toliau jis pereina į beveik visą kairiosios skilties apatinį paviršių užimantį skrandinį į spaudą, kurį liečia skrandžio dugnas ir kūnas. Kvadratinėje skiltyje, į priekį nuo vartų, yra prievarčio įspaudas, dešiniojoje skiltyje, dešiniau nuo vartų - [[Dvylikapirštė žarna|dvylikapirštės žarnos]] įspaudas. Dešiniosios skilties apatinio paviršiaus priekinę dalį užima gaubtinės žarnos įspaudas, o užpakalinę dalį - inkstinis įspaudas.<br />Visas kepenis supa skaidulinis dangalas, kuriame daug kolageninių ir elastinių skaidulų. Pro vartus šis dangalas eina į vidų su kraujagyslėmis ir latakais, tačiau, priešingai nei kai kurių kitų gyvūnų, pvz., kiaulės, ryškesnių pertvarų tarp atskirų kepenų dalių - skilčių, segmentų - žmogaus organizme jis nesudaro.

Arteriniu krauju kepenis aprūpina savoji kepenų arterija, išeinanti iš bendrosios kepenų arterijos, pilvinio kamieno šakos. Arterija įeina į kepenis pro vartus, vartuose ar dar prieš juos skyla į dešinę ir kairę šakas, kurios toliau kepenyse šakojasi iki galutinių šakų - tarpskiltelinių [[Arterija|arterijų]].<br />Be to, pro vartus eina vartų vena,surenkanti kraują iš pilvo ertmėje esančių virškinimo sistemoje organų ir blužnies, t.y. atneša veninį kraują, kuriami yra žarnyne rezorbuotos įvairios medžiagos. Vartų vena šakojasi lygegriačiai su kepenų arterija, iki tarpskiltelinių venų. Iš tarpskiltelinių arterijų ir venų kraujas patenka į kepenų skilteles, kuriose arterinis kraujas maišosi su veniniu. Skiltelių centre [[Kraujas|kraujas]] suteka į skiltelinią centrinią veną, šios jungdamosios galiausiai suformuoja kepenų venas, kuriose apatinės tuščiosios venos vagoje atsiveria tiesiai į šią veną.