Veterinarija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Veterinarija''' - – [[mokslas]] apie [[gyvūnas|gyvūnų]] ligas, jų tyrimai bei [[terapija]] (gydymas).

Tarptautinė veterinarijos diena  – [[balandžio 30]]-oji.

Seniausia [[Austrija|Austrijos]] vetarinarijos [[aukštoji mokykla]] - – [[1765 m.]] įsteigta „Mokymosi mokykla gyvulių ligoms gydyti“ (''Lehrschule zur Heilung der Viehkrankheiten'') ([[Vienos veterinarijos universitetas]]), [[Viena]]. Kituose Austrijos miestuose vetarinarijos studijų programų nėra.

[[Vokietija|Vokietijoje]] veterinarija ({{de|Veterinärmedizin}} - – 'veterinarinė [[medicina]]', taip pat ''Tiermedizin'' - – 'gyvūnų medicina') studijuojama nuo XVIII a. ([[1771 m.]]). Pradžia - – [[Gėtingeno universitetas]]. Tuo metu universiteto mokslininkas universalas [[Johann Christian Erxleben]] gavo leidimą Universitete steigti Gyvulių vaistų institutą (''Vieharzney-Institut''). Gėtingeno universiteto Veterinarijos institutas (''Tierärztliches Institut der Georg-August-Universität Göttingen'') - – seniausia ir pirmoji universitetinė švietimo įstaiga Vokietijoje. Šiuo metu jame jau nebėra veterinarijos studijų.

Seniausia, iki šiol veikiant savarankiška veterinarijos aukštoji mokykla - – [[1778 m.]] (valdant Georg III) įsteigta mokykla (''Roßarzney-Schule''), dab. [[Hanoverio aukštoji veterinarijos mokykla]] (''Tierärztliche Hochschule Hannover''), nuo 2003  m. turinti paramos fondo (''Stiftung'' - – fundacijos) statusą (''Stiftung Tierärztliche Hochschule Hannover'').

[[Šveicarija|Šveicarijoje]] veterinarijos studijas rengia [[Berno universitetas]] ([[Bernas]]) ir [[Ciūricho universitetas]] ([[Ciūrichas]]). Studijų etapai - – Vorphysikum, Physikum ir klinikinė praktika. Laikomas [[valstybinis egzaminas]], suteikiama [[aprobacija]] „[[veterinaras]]“ (''Tierarzt'').

Po disertacijos suteikiamas mokslinis laipsnis - – veterinarijos medicinos daktaras (''Doctor medicinae veterinariae'', ''Dr. med. vet.'').