Teisiniai santykiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Teisiniai santykiai''' - – visuomeniniai santykiai, kuriems suteiktas privalomos teisių ir pareigų vienovės pavidalas. Santykiai, reguliuojami [[teisės normos|Teisės normomis]]. Tai socialiniai, socializuoti tarpusavio santykiai, kurių dalyvius saisto viešosios organizacijos (pvz., valstybės) ginamos abipusės teisės, pareigos, jų visuma ir pusiausvyra. Teisinis santykis - – visuomeninio santykio ir teisės normos vienovė.

Vienas svarbiausių - – normatyvumas, kadangi teisiniai santykiai atsiranda ir funkcionuoja tik teisės normos pagrindu. Be to teisiniai santykiai yra teisės normų įgyvendinimo forma; teisės norma - – tam tikras idėjinis norminis teisinio santykio modelis. Teisės normos nesukuria teisinių santykių, o tik suteikia jiems teisinę formą ir vertybinę kryptį. Valstybė remdamasi teisės normomis negali savavališkai keisti socialinių santykių pobūdžio ar juos savo nuožiūra sukurti, neatsižvelgiant į jomis įgyvendinamų žmogaus teisų specifiką. Teisės norma ir teisinis santykis yra sudedamosios teisinio reguliavimo mechanizmo dalys.

# Teisinio santykio objektas  – tai tos vertybės, kurias santykio dalyviai gali legaliai įgyti ir naudotis (žmogus nėra objektas)

# Subjektas  – yra [[teisė]]s subjektai, turintys vienas kito atžvilgiu įstatymo ginamas teises ir pareigas. Kad taptų tokių santykių subjektas, konkretus asmuo ar organizacija turi pasižymėti teisiniu subjektiškumu (teisnumas ir veiksnumas).

# Turinys  – teisinių santykių subjektų teisės ir pareigos.

* Absoliutūs teisiniai santykiai  – nustatoma tik viena šalis (pvz., [[nuosavybės teisė|Nuosavybės teise]] daiktą valdantis asmuo, kuriam priešinama pareiga visų kitų asmenų, galinčių su juo santykiauti tam tikru būdu,

* Santykiniai teisiniai santykiai  – apibrėžiami abu dalyviai (pvz., pirkėjas ir pardavėjas). Santykio dalyvio [[teisė]]s siejamos su konkrečia jo pareiga kitam santykio dalyviui.