Popierius: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Popierius''' – plona, plokščia medžiaga, gaminama presuojant pluoštą. Paprastai naudojamas natūralus pluoštas [[celiuliozė]]s pagrindu, dažniausiai gaminamas iš medienos masės (dažniausiai minkštos medienos, pavyzdžiui, kanadinės eglės). Kartais naudojamas [[medvilnė]]s, [[linas|lino]] ar [[kanapė|kanapių]] pluoštas.

 

 

Popieriaus išradėju laikomas [[Cai Lunas]] iš [[Kinija|Kinijos]], [[105]] m. pirmasis aprašęs popieriaus gamybą. Kinai augalinę žaliavą rankiniu būdu trindavo akmeniniuose grūstuvuose su vandeniu. Skystą plaušinę masę semdavo semiamąja forma, ant rėmo ištemptu tinkleliu. Nutekėjus vandeniui, ant tinklelio likdavo plonas susipynusių plaušų sluoksnis. Taip suformuotą popieriaus lapą perkeldavo ant audeklo, nuspausdavo, džiovindavo, lygindavo, pjaustydavo. Kinai popieriaus gamybos būdą ilgai slėpė. Tik [[610]] m. popierių pradėjo gaminti [[japonai]]. [[751]] m. šį popieriaus gamybos būdą iš kinų belaisvių sužinojo [[arabai]]. Jie pradėjo naudoti kanapinius, lininius, vėliau ir medvilninius skudurus. Juos pjaustydavo, virindavo katiluose su kalkėmis, mirkydavo, po to trindavo grūstuvuose. Tokia popieriaus žaliava buvo naudojama iki XIX a. Iš arabų popieriaus gamyba paplito [[Egiptas|Egipte]], Šiaurės [[Afrika|Afrikoje]], apie XII a. pasiekė [[Ispanija|Ispaniją]], vėliau ir kitas [[Europa|Europos]] šalis.

Popieriaus gamybai naudojama medžiaga pirmiausiai paverčiama vientisa mase, maišant pluoštą su skysčiu. Kadangi naudojamos natūralios medžiagos, dažnai prireikia daugelio atskyrimo ir plovimo fazių. Išskyrus pluoštą, kartais jis balinamas arba džiovinamas siekiant pakeisti popieriaus išvaizdą.

 

Medienos masė toliau skiedžiama vandeniu iki labai skysto skiedinio. Skiedinys nufiltruojamas per smulkų rėtį, o ant rėčio lieka pluošto sluoksnis. Šiame gamybos etape galima įspausti vandens ženklus. Pluošto sluoksnis vėliau presuojamas ir džiovinamas.