Nata: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Tocekas (aptarimas | indėlis)
S Atšauktas naudotojo 78.57.206.243 (Aptarimas) darytas keitimas 4294230
Tocekas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
{{Attention}}
[[Vaizdas:Claves.png|thumb|Natos]]
'''Nata''' - – ženklas muzikos garso aukščiui ir ritminei vertei žymėti. Girdimas muzikinis garsas paprastai vadinamas '''gaida''' arba tiesiog '''muzikiniu garsu'''. Natos dažniausiai užrašomos [[penklinė]]je, rečiau - – naudojant keturias natų eilutes (pvz., grigališkajame chorale) ar kt. [[Muzika|Muzikoje]] natomis žymimi tam tikro aukščio (jį lemia virpesių dažnis [[dažnis]]) ir santykinės trukmės garsai, kuriems duotami raidiniai, skiemeniniai pavadinimai, arba užrašomi grafiniai simboliai, reiškiantys nustatytą garsą [[muzikos notacija|muzikos notacijoje]] ir kartais jo [[trukmė|trukmę]]. Taip pat nata gali reikšti ir konkretų [[muzikos kūrinys|muzikos kūrinio]] garsą (bendrasis ir konkretusis natos apibrėžimas gali būti naudojami ir drauge). Nata yra garso [[diskretizacija]] ir todėl naudojant natas pasidaro įmanoma muzikinė analizė.
 
== Natų pavadinimai ==
Eilutė 9:
Raidinėje notacijoje natos yra žymimos pirmomis septyniomis [[lotyniška abėcėlė|lotyniškos abėcėlės]] raidėmis: A, B, C, D, E, F, G (garso dažnio didėjimo tvarka). Pavadinimai cikliškai kartojasi, todėl nata po G yra A ([[oktava]] aukštesnė už pirmąją A), ir seka taip kartojasi be galo. Natų pavadinimai yra naudojami kaip garsaeilis arba [[Diatoninė gama|gama]].
 
Kadangi šiuolaikinėje Europos muzikoje yra naudojama ne tik septyni [[diatoninė dermė|diatoninės]], bet ir 12 chromatinės dermės garsų, septyniems pagrindiniams garsams paaukštinti arba pažeminti yra naudojami [[alteracijos ženklai]]. Du pagrindiniai iš jų yra [[diezas]] (žymimas ''#'') ir [[bemolis]] (žymimas ''b''), atitinkamai pakeliantis ir sumažinantis natos reikšmę pustoniu. Naudojant šiuos du ženklus galima gauti likusias penkias natas, reikalingas užbaigti [[chromatinė gama|chromatinei gamai]]. Ženklas yra rašomas po natos pavadinimo, tad fa - – diezas yra žymimas F''#'', o lia - – bemolis  – A''b''.
 
Prie raidės gali būti prirašytas arabiškas skaičius, parodantis, kurioje oktavoje yra nata. Oktavos numeris didėja garsų aukštėjimo tvarka, pirmuoju garsu oktavoje yra laikomas C. Šiais laikais standartiniu dažniu yra laikomas garsas A4 (pirmosios oktavos „la“), kurios dažnis yra fiksuotas ir lygus 440 [[Hercas|Hz]]. Žemiausias fortepijono garsas yra yra A0 (subkontroktavos La).
Eilutė 15:
=== Alternatyvūs pavadinimai ===
 
Rečiau pasitaikantis notacijos variantas yra kai vietoj simbolių ''#'' ir ''b'' yra naudojamos priesagos - – is (žymi diezą) ir - – es (arba tik - – s) (žymi bemolį). Be to, kai kuriose šalyse naudojama raidė H, kuri atitinka B, o B savo ruožtu reiškia B''b''.
 
=== Penklinė ===
 
Natos taip pat gali būti užrašomos naudojant penkių lygiagrečių linijų sistemą - – [[penklinė|penklinę]]. Tokiu atveju natos aukštį nurodo natos galvutės padėtis penklinėje, o natos išvaizda nurodo jos ilgį. Alteruotiems (t. y. paaukštintiems ir pažemintiems) muzikos garsams žymėti naudojami diezas ir bemolis (vad. aletracijos ženklai). Diezo ir bemolio simboliai yra rašomi arba prieš keičiamą natą ir galioja iki takto pabaigos, arba pačioje penklinės pradžioje ir galioja visam kūriniui. Prie rakto parašytą alteracijos ženklą galima anuliuoti specialiu ženklu ♮, kuris yra vadinamas bekaru.
 
ant pirmos pridetines linijos (do)
Eilutė 25:
ant pirmos penklines linijos (mi)
tarp 1 ir 2 penklines linijos (fa)
 
 
ir t. t. ant tarp ant tarp
 
=== Gaidų dažniai ===
 
Techniškai muzika gali būti kuriama iš bet kokio dažnio garsų, tačiau istoriškai susiklostė, kad vakarietiškoje muzikoje yra naudojamos tik dvylika pagrindinių garsų ir visi kiti, nutolę per sveiką oktavų skaičių nuo jų. Tarp visų garsų ir pagrindinio derinimo garso A4 (= 440 Hz) yra tikslus matematinis ryšys, kurį galima išreikšti formule
eilutė 47 ⟶ 45:
<font color=blue>Re</font>sonare fibris<br />
<font color=blue>Mi</font>ra gestorum<br />
<font color=blue>Fa</font>muli tuorum,<br />
<font color=blue>Sol</font>ve polluti<br />
<font color=blue>La</font>bii reatum,<br />
eilutė 55 ⟶ 53:
Iš to išsivystė kitas būdas, naudojantis pasikartojančias raides nuo A iki G, didžiąsias pirmajai oktavai, mažąsias antrajai ir dvigubas mažąsias trečiajai. Kai naudojamas diapazonas išsiplėtė viena nata žemiau, pirmoji garsaeilio nata buvo pažymėta graikiška raide Γ ([[gama (raidė)|gama]]), iš ko ir kilo dabartinis garsaeilio pavadinimas.
 
Likusios penkios chromatinės gamos natos buvo pridėtos palaipsniui, pradedant B''b'', kuris buvo pasitelktas siekiant išvengti nedarnaus sąskambio B-D-F. Natūralioji B buvo žymima kaip [[gotiškas šriftas|gotiška]] „b“, o B bemolis  – kaip lotyniška „b“. Iš to atsirado dabar naudojami bekaro ir bemolio ženklai (<nowiki>♮</nowiki> ir ''b''). Diezo ženklas ''#'' taip pat išsivystė iš „b“ raidės.
 
Vokietijoje ir kai kuriose kitose Europos šalyse ši evoliucija pasuko kitu keliu, ir iš gotiškosios „b“ ženklinimas pasikeitė į „H“, iš ko ir kilo alternatyvusis žymėjimo būdas.
eilutė 65 ⟶ 63:
Pagal kitą versiją, natų pavadinimai yra atsiradę iš [[arabų kalba|arabų kalbos]] žodžių junginio ''durr mufassal'' − „atsikiri perlai“: ''durr'' − „perlai, muzikos gaidos“, o ''mufassal'' nusako taisyklingą perlų išdėstymą po du perlų vėrinyje<ref>[http://www.vlkk.lt/konsultacijos/ar-zinote-kad/konsultacija.26.html VLKK konsultacijos]</ref>.
 
== NuorodosŠaltiniai ==
{{ref}}
<references/>
 
{{Commons|Musical notation|no=T}}
 
{{Muzikos notacija|būsena=autocollapse}}