|
[[Vaizdas:Kanape-piktzole-kauno-centras-2005.jpg|thumb|Kanapės dažnai auga kaip [[piktžolė]]s]]
''Cannabis sativa'' [[Lietuva|Lietuvoje]] - labai seniai naudojamas [[kultūriniai augalai|kultūrinis augalas]]. Manoma, kad kanapės (ir [[sora|soros]]) buvo vieni pirmųjų kultūrinių augalų. Jų sėklų ir kanapinių virvelių liekanų rasta vidurio neolito [[Neolitinės kultūros Lietuvoje#Narvos kultūra|Narvos kultūros]] Šventosios gyvenvietėse (III tūkstantmečio pr. m. e./BC II pusėje). Moteriškieji augalai vadinti ''grūdėmis'', vyriškieji – ''pleiskanėmis''. Vyriškieji augalai didesnimažesni už moteriškuosius, greičiau auga ir anksčiau žydi. Augalas vaistingas, maistingas, greitai auga, atsparus [[piktžolė]]ms ir [[kenkėjai|kenkėjams]]. Augdamas irsunaudoja sąveikaudamas su dirvoje esančiomis bakterijomis žemę pripildodaug [[azotas|azoto]], o sąveikaudamas su grybais pripildoir [[fosforas|fosforo]] junginių, todėl žemėreikia ypatingaigausiai gaivinama. Nereikia žemės nuodyti cheminėmis trąšomis ir pesticidais!papildomai [[Trąšos|tręšti]]. Patartina nuėmus [[derlius|derlių]] nepanaudotas augalo dalis palikti [[dirva|dirvoje]], kad kurtusigrąžintų sveikadalį žemės paklotė, kurioje gyvenantys skaidytojai, bakterijosazoto ir grybai organines augalo dalis išskaidytų į neorganines, taip tęsdami molekulių ciklą, kurios galiausiai bus įtrauktos kanapių kaip jų maistinė medžiaga - daugiau nei tik azotas ir fosforas, bet ir įvairūs mineralai bei mokslui dar neatrastos medžiagosfosforo.
Sėklos yra maistingos: jose daugiau [[baltymai|baltymų]] ir [[aminorūgštys|aminorūgščių]], nei grūdinių kultūrų grūduose. Todėl iš sėklų dažniausiai spaudžiamas [[Augalinis aliejus|aliejus]]. Iki šių dienų išlikę vartojimo maistui papročių [[Žemaitija|Žemaitijoje]].
Yra pasakojimų, kad senovėje [[Dzūkija|Dzūkijoje]] buvo naudotos ir dėl [[Tetrahidrokanabinolis|THK]], bet tai '''nėra''' patvirtinta. TačiauŠiuo pilnaimetu patvirtintalabiausiai išsivysčiusi yra kanapių naudojimassėklų kaip paukščių [[Žemaitijalesalas|Žemaitijojelesalo]] nervų ligoms gydyti ar nerimui ir nemigai gydyti. Taip pat regėti sapnus per šventes, kaip Perkūno, Rasų šventės. Lietuvos etnologija autorė Pranė Dundulienė. Užgavėnės, Kanapinio ir lašininio kova. Gavėnia kuomet 40 dienų iš eilės valgomos kanapės, su tikslu visam laikui atsisakyti mėsos kaip gyvybingumo ydospramonė.
Šiuo metu labiausiai besivystanti yra kanapių kaip visa apimanti "pramonė", maistas, vaistas, rūbai, statybos medžiagos, pluoštas ekologiškai plastmasei, suyranti (vienkartiniai) ir nesuyranti - automobilių detalės. Kurui. Pirmoji Henrio Fordo sukurta mašina važiavo kanapių kuru (iš kanapių išgautas etanolis) , apdaila kanapių plastiko. Visame pasaulyje didėjant ekologinio susivokimo ir atsinaujinančios energijos, bei draugiškesnio aplinkai ir sau gyvenimo būdo, kanapė yra atsakymas į daugelį, sveikatos, ekologijos ir ekonomikos klausimus. Švara ir vertė.
=== Kanapgrūdžių maistinė vertė ===
[[Vaizdas:Kanapgrudziai.jpg|thumb|Kanapių sėklos/grūdai]]
Augalas taip pat gali būti panaudotas [[alaus darymas|alaus gamyboje]] vietoj [[apynys|apynių]].
EuropojeLietuvoje galima auginti pluoštui ir sėkloms kanapių veisles, kuriose būna ne daugiau nei 0,2 procento tetrahidrokanabinolio. Vyriškos lyties augalai dažniausia auginami pluoštui (senovinis pavadinimas – ''pleiskanė''), moteriški – grūdams (senovinis pavadinimas – ''grūdė'').
Lietuvoje remiantis konstitucija galima auginti visas rūšis kanapių. Vyriškos lyties augalai dažniausia auginami pluoštui (senovinis pavadinimas – ''pleiskanė''), moteriški – grūdams ir vaistui (senovinis pavadinimas – ''grūdė'').
{{commons|Cannabis sativa}}
| 