André-Marie Ampère: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.3) (robotas Pridedama: pms:André Marie Ampère |
|||
Eilutė 25:
== Biografija ==
Gimė [[Lionas|Lione]] konversantų šeimoje. Nuostabioje jo tėvo bibliotekoje buvo kuriniai žymių filosofų ir rašytojų. Jaunasis Andrė ištisomis dienomis galėjo ten prasėdėti su knyga rankose, todėl nelankęs mokyklos sugebėjo turėti geras žinias. 11 m. jis pradėjo skaityti įžymiojo 20 tomų D‘Alambero „ Enciklopediją“ ir per trejus metus ją visą išstudijavo bezdejimo instrukcija. Jį domino nuostabus žodynas, bandė rašyti eilėraščius, bet fizikos – matematikos mokslai pasirodė įdomesni. Kada tėvo bibliotekoje pritrūko knygų A. Amperas pradėjo lankyti Liono koledžo biblioteką. Daugiausiai knygos buvo rašomos lotynų kalba kurios jis nežinojo. Per kelis mėnesius Andrė savarankiškai išmoko lotynų kalbą ir XVII–XVIII a. klasikų moksliniai kūrinai jam jau buvo prieinami. Turėdamas 12 m. Amperas savarankiškai išsiaiškino aukštosios [[matematika|matematikos]] pagrindus. 13 m. jau parodė pirmuosius savo matematinius darbus Liono akademijoje.
[[1793]] m. įsiliepsnojo Lione sukilimas, kuris buvo žiauriai numalšintas. Už dalyvavimą sukilime buvo giljotinuotas A. Ampero tėvas. Visas turtas buvo konfiskuotas. Jaunuolis gyvenimui pradėjo užsidirbti teikdamas matematikos pamokas. Norėdamas pratęsti mokslinius darbus jis keldavosi nuo keturių valandų ryto. Amperas taip pat dirbo korepetitoriumi politechnikos mokykloje [[Paryžius|Paryžiuje]], po to vadovavo Fizikos katedroje Burge, o nuo [[1805]] m. matematikos katedroje Paryžiaus politechnikos mokykloje, čia jis išleido pirmą literatūrinį veikalą. [[1820]] m. [[rugsėjo 11]] d. Amperas dalyvavo akademijos posėdyje, kur buvo pranešta atrasto H. Erstedo [[elektra|elektros]] formulė veiksmo ant magnetinės rodyklės. Padarius bandymus mokslininkas jau už kelių dienų pristatė akademijai svarbius rezultatus: jis suformulavo taisyklę dėl nustatymo krypties, į kurią pasisuks rodyklė prie laidininko su elektra, elektros srovių bendra sąveiką. Vėliau ištyrė [[magnetizmas|magnetizmo]] teoriją, pagal kuria visų magnetiniu bendra sąveikų yra tarpusavio santykiu ratiniai molekuliarynės srovės. Taip jis pirmą kartą nurodė ryšį elektrinių ir magnetiniu procesų. 1820 m. jis nuosekliai ištyrė, kad tarp dviejų paraleliniu laidininkų kuriuose teka vienoda kryptinė elektros srovė prisitraukia laidai, o jeigu skirtingom atstumia laidus.
| |||