Heinrich Harrer: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[FileVaizdas:Harrer_Frankfurt_1997.jpg|right|250px|Heinrich Harrer, 1997]]

'''Hainrichas Hareris''' ('''Heinrich Harrer'''; g. [[1912]]  m. [[liepos 6]] d.  – m. [[2006]]  m. [[sausio 7]] d.)  – austrų alpinistas, sportininkas, geografas ir rašytojas.

Hainrichas gimė [[Karintija|Karintijos]] miestelyje Hüttenberg. [[1933]]–[[1938]]  m. jis studijavo geografiją ir sportą Karl-Franzens universitete [[Gracas|Grace]]. Jis tapo tradicinės studentų korporacijos ATV Graz nariu.

Pakviestas dalyvauti kalnų slidinėjimo varžybose [[1936]]  m. [[Žiemos Olimpinės Žaidynės|Žiemos Olimpinėse Žaidynėse]] Garmisch-Partenkirchene. Tačiau dėl vidinių nesutarimų Austrijos slidininkų komanda boikotavo varžybas. Taigi, Hareris netapo nei olimpiniu čempionu, nei iš vis dalyvavo olimpiadoje, kaip kaikur teigiama. Kitais metais jis laimėjo greitojo nuisileidimo varžybas Pasaulio Studentų Žaidynėse.

[[1938]]  m. [[liepos 24]] d. Hareris su Anderl Heckmair, Fritz Kasparek ir Ludwig Vörg pirmasis pasiekė [[Aigeris|Aigerio]] kalno Šveicarijoje viršūnę. Apie šį žygį jis parašė knygą ''Baltasis Voras''.

Austrijoje iškilus [[Naciai|Nacių]] partijai, Hareris tapo [[SS]] nariu. JisJam įgijosuteiktas seržanto[[oberšarfiureris|oberšarfiurerio]] laipsnįlaipsnis, irjis įgijo galimybę toliau tęsi žygius. Jis buvo lojalus Nacių partijos narys ir netgi nusifotografavo kartu su [[Adolfas Hitleris|Adolfu Hitleriu]]. 1938  m. Vokietija prisijungė Austriją, taigi, jis buvo vokiečių ekspedicijos nariu, kopiant į [[Nanga Parbat]] kalną dabartiniame Pakistane. 1939  m. prasidėjus II pasauliniam karui, britų kontroliuojamoje teritorijoje Hareris su kitais ekspedicijos dalyviais buvo suimtas ir išsiųstas į [[Dehradunas|Dehraduno]] koloniją.

[[1944]]  m. [[gegužės 10]] d. jis kartu su [[Peter Aufschnaiter]] ir dar dviem vokiečiais paspruko iš įkalinimo vietos. Jie patraukė per [[Himalajai|Himalajus]] [[Tibetas|Tibeto]] link. [[1944]]  m. [[gegužės 17]] d. jie kirto Tsang Chok  – la perėją ir pateko į Tibeto valdas. Po sunkios kelionės Hareris ir Aufšnaiteris [[1946]]  m. vasarį įžengė į [[Lasa|Lasą]]. Hareris tapo jaunojo [[Dalai Lama XIV|Dalai Lamos XIV]] draugu bei mokytoju. Dalai Lama ne kartą pabrėžė, kad Harerio dėka pasaulis atkreipė dėmesį į Tibeto okupaciją.

[[1950]]  m., po kinų įvykdytos Tibeto okupacijos, Hareris grįžo į Austriją kur savo įspūdžius aprašė knygose ''[[Septyneri Metai Tibete]]'' ir ''Dingęs Lasoje''. ''Septyneri Metai Tibete'' knyga išversta į 53 kalbas, o [[1997]]  m. pagal ją sukurtas kino filmas. Jis dalyvavo ekspedicijose Aliaskoje, Anduose, Ruvenzoryje. [[1954]]  m. pirmasis įkopė į Deboros ir Hanterio kalnus [[Aliaska|Aliaskoje]]. [[1962]]  m. pirmasis įkopė į Puncak Jayadikesuma kalną [[Naujoji Gvinėja|Naujojoje Gvinėjoje]]. 1958  m. Hainrichas tapo ir Austrijos golfo mėgėjų čempionu.

Iki pat Harerio mirties 2006  m. Freizache ([[Karintija]]), jis ir tremtyje gyvenantis Dalai Lama išliko geri draugai.

* ''[[Septyneri Metai Tibete]]'', 1953  m.

* ''Kai aš galvoju apie Butaną'', 2005  m.

* ''Aš Atėjau iš Akmens Amžiaus'', 1965  m. (po kelionės į N. Gvinėją)