Kornetas (varinis): Skirtumas tarp puslapio versijų

Pirmasis ryškus korneto virtuozas buvo ''Jean-Baptiste Arban'', kuris kruopščiai ištyrė kornetą ir 1864 m. paskelbė studiją ''La„La grande méthode complète de cornet à piston et de saxhorn''saxhorn“, kurią paprastai vadina „Arbano metodu“.<ref>''Method for Trumpet'', Jean-Baptiste Arban, Carl Fisher & Co, NY, NY 1982</ref> Iki XX a. pirmos pusės muzikos ansambliuose trimitas ir kornetas buvo naudojami greta. Simfoniniuose repertuaruose dažnai būdavo atskiros trimitų ir kornetų partijos. Tobulinant šiuos instrumentus jie ėmė atrodyti ir skambėti vis panašiau. Šiuolaikiniais kornetais yra grojama britiško stiliaus varinių pučiamųjų ir simfoninėse pučiamųjų bandose. Jie reikalingi kai prireikia švelnesnio garso.<ref name="American">''The American History and Encyclopedia of Music'', W.C. Hubbard (ed.), „Musical Instruments“, George W. Andrews, Irving Square, NY, NY, 1924</ref>

Kornetais ({{en|cornetto}}) vadinami ir senoviniai mediniai pučiamieji instrumentai (kurių tarpe yra ir [[serpentas]]). Pvz., 11-ame ''Encyclopædia„Encyclopædia Britannica''Britannica“ leidime serpentai vadinami „old wooden cornets“ ('seni mediniai kornetai').<ref name="EB1">''Encyclopaedia Britannica'', Hugh Chisolm (ed.), NY, NY, 1911, p. 675</ref> Visi instrumentų pavadinimai ''kornetas'' kilę iš romėnų pučiamojo isntrumentoinstrumento [[kornas|korno]] ({{la|cornu}}). Kornas buvo pašto rago pirmtakas, iš kurio kilo, pvz., kornetas, naudotas signalams mūšio lauke perduoti.<ref name="American"/>

[[Vaizdas:Cornet2.png|thumb|250px|Trumpojo tipo korneto modelis, dar vadinamas {{en|Shepherd„Shepherd's Crook}}Crook“ tipo modeliu (''Webster’s„Webster’s Dictionary''Dictionary“, 1911 m.).]]

Skirtingai negu trimitas, kurio kanalas cilindrinis iki paplatėjusios dalies, korneto vamzdis daugiausia kūgiškas, prasidedantis labai siaura dalimi ties [[pūstukas|pūstuku]] ir palaipsniui platėja iki ryškiai varpiškai platėjančios dalies. Pagal 1913 m. ''E. A. Couturier'' patentą kornetai gali turėti tolygiai kūgišką vamzdį. Dėl vamzdžio kūgiškumo kornetai pasižymi būdingu šiltu švelniu tonu, kuris skiriasi nuo skvarbesnio trimitų garso. Dėl kūgiškumo kornetu galima mikliau groti greitus pasažus, tačiau dažnai sunkiau išlaikyti reikalingą garso aukštumą.<ref name="American"/> Kornetus dažnai pasirenka pradedantys muzikantai, nes juos lengviau laikyti, kadangi jų masės centras yra arčiau muzikanto.

Vienas iš korneto variantų yra trumpas tradicinis kornetas, dar vadinamas {{en|Shepherd's Crook}} tipo modeliu. Jie dažniausiai turi didelį vamzdį, jų garsas sodriai švelnus. Ilgieji kornetai paprastai turi mažesnį vamzdį ir ryškesnį garsą, jie panašesni į trimitus. ''Shepherd’s„Shepherd’s Crook''Crook“ tipo kornetus labiau vertina kornetininkai tradicionalistai. Ilgieji kornetai plačiai naudojami JAV simfoninėse pučiamųjų bandose, bet gerokai rečiau – britiškojo tipo varinių pučiamųjų ir simfoninėse pučiamųjų bandose.<ref>Advertisement for the „King“ Long Model Cornet, [[H.N. White Company]], Cleveland, Ohio, 1911</ref><ref>Advertisement for the „King“ Large Bore Model Cornet, [[H.N. White Company]], Cleveland, Ohio, 1911</ref>