Mariner 9: Skirtumas tarp puslapio versijų

"Mariner 9" kartu su raketa - nešėja Atlas-Centaur SLV-3C (AC-23) paleistas [[1971]] m. [[gegužės 30]] d. 22:23:00 [[laiko juosta|UTC]], nuo raketos kosminis aparatas atsiskyrė 22:36 UTC, praėjus 13 minučių nuo paleidimo momento. Keturios saulės baterijos išsiskleidė 22:40 UTC. Dar po 36 minučių, kai kosminis aparatas išskriejo iš Žemės[[Žemė]]s šešėlio, Saulės[[Saulė]]s jutikliai užfiksavo Saulės kryptį, o [[gegužės 31]] d. 02:26 nustatyta Kanopus žvaigždės kryptis. Planuotas kurso manevras įvykdytas [[birželio 5]] d.

1971 m. [[lapkričio 14]] d., per 167 dienų skrydį įveikus 398 milijonus kilometrų, „Mariner 9“ priartėjo prie Marso. 15 min. 23 sekundes veikęs raketinis variklis perkėlė kosminį aparatą į Marso orbitą, „paversdamas“ „Mariner 9“ pirmuoju kosminiu aparatu skriejančiu [[orbita]] aplink kitą [[planeta|planetą]]. Pradinės kosminio aparato skriejimo aplink Marsą artimiausias planetai taškas buvo 1398 km, tolimiausias – 17915 km, apskriejimo aplink planetą periodas – 12 val. 34 min. Po dviejų dienų, lakpričiolapkričio 16 d., raketinių variklių pagalba, jiems veikiant 6 sekundes, „Mariner 9“ orbita buvo pakoreguota: artimiausias taškas – 1387 km, tolimiausias taškas – 17094 km, apskriejimo periodas 11 val. 58 sek. [[Gruodžio 30]] d. dar kartą buvo pakeista kosminio aparato orbita: artimiausias taškas – 1650 km, tolimiausias taškas – 16860 km, periodas 11 val. 59 min. 28 sek.

Marso paviršiaus fotografavimo pradžia buvo atidėta dėl dulkių [[audra|audros]], prasidėjusios 1971 m. [[rugsėjo 22]] d. Noačio regione. Ši prasidėjusi audra sparčiai plito ir tapo didžiausia Marse stebima globalia audra. Nuo momento, kai „Mariner 9“ atskriejo į Marso orbitą, nebuvo matyti jokios Marso paviršiaus detalės, išskyrus [[Olimpo kalnas|Olimpo kalno]] viršūnę ir tris Tarsio [[ugnikalnis|ugnikalnius]].

Milžiniška Marinerio įdubos [[kanjonas|kanjonų]] sistema pavadinta pagerbiant „Mariner 9“ kosminio aparato atradimus.