02:56, 9 gruodžio 2012 versija taisyti EmausBot (aptarimas \| indėlis) Botai 154 298 keitimai S r2.7.2+) (robotas Pridedama: mk:Музеј ← Prieš tai darytas keitimas		19:59, 20 vasario 2013 versija taisyti anuliuoti 78.57.149.200 (aptarimas) →‎Architektūra Kitas pakeitimas →
Eilutė 21: == Architektūra == Muziejų pastatai dažniausiai reprezentaciniai, specialiai suprojektuoti arba jų ~~reikmėms~~reikšmėms pritaikyti architektūros paminklai, kiti išskirtinės architektūros statiniai. Muziejai projektuojami atsižvelgiant į ekspozicijos reikalavimus – [[botanika\|botanikos]] ir [[zoologija\|zoologijos]] muziejai – tai ne tik [[akvariumas\|akvariumai]], [[terariumas\|terariumai]], [[oranžerija\|oranžerijos]], bet ir specifinis [[apšvietimas]], vėdinimo sistemos. Meno muziejai dažniausiai išsiskiria savita architektūra. Iki [[XVIII a.]] antrosios pusės muziejai veikė nespecializuotuose pastatuose, viduramžiais – bažnyčiose ir vienuolynuose, XVI a. – XVIII a. Europos valdovų dvaruose buvo paplitusios kunstkameros. XVIII a. antroje pusėje muziejinio pastato tipui susiklostyti įtakos turėjo „Villa Albani“ [[Roma\|Romoje]] (baigta [[1762]] m., architektas G. Markionis), „Fridericianumas“ [[Kaselis\|Kaselyje]] ([[1769]]–[[1779]] m., architektas S. L. Du Ry). Pirmuoju, tik meno muziejui skirtu, statiniu laikomi [[popiežius Klemensas XIV\|popiežiaus Klemenso XIV]] rūmai Romoje (pradėti [[1770]] m., architektai A. Dori, M. Simonetis, G. Kamporezė). Išryškėjo pagrindiniai muziejaus pastato kompozicijos elementai – platūs laiptai, galerijos, rotonda su kupolu, atviras kiemas, dideli kabinetai. Panašiai buvo suplanuoti muziejai Vokietijoje: gliptoteka [[Miunchenas\|Miunchene]] ([[1816]]–[[1830]] m., architektas F. K. L. fon Kincė), Senojo muziejaus ([[1830]] m., architektas K. F. Šinkelis - laiptų takas, vedantis portalo link – toks modelis muziejų architektūroje naudotas daugiau kaip 100 metų), Naujojo muziejaus ([[1859]] m., architektas F. A. Štileris) rūmai [[Berlynas\|Berlyne]].

Muziejus: Skirtumas tarp puslapio versijų