Lietuvos etnokosmologijos muziejus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Tocekas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Tocekas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
[[Vaizdas:KulionysEtno8.JPG|thumb|250px|Lietuvos etnokosmologijos muziejus]]
[[Vaizdas:KulionysEtno1a.JPG|thumb|250px|Kosminiai muziejaus pastatai]]
[[Vaizdas:KulionysEtno4a.JPG|thumb|250px|80  cm teleskopas]]
'''Lietuvos etnokosmologijos muziejus'''  – [[Lietuva|Lietuvos]] [[observatorija]] ir [[muziejus]] [[Molėtų rajonas|Molėtų rajone]], netoli [[Kulionys|Kulionių]] kaimo, prie [[Želvos|Želvos ežero]], apie 70&nbsp; km į šiaurę nuo [[Vilnius|Vilniaus]]. Lietuvos etnokosmologijos muziejus yra pirmas ir vienintelis tokio pobūdžio muziejus pasaulyje.<ref>[http://www.cosmos.lt/koncepcija/ Lietuvos etnokosmologijos muziejaus koncepcija]</ref>
muziejaus koncepcija]</ref>
 
== Istorija ==
1969  m. Molėtų rajone, 12&nbsp; km nuo [[Molėtai|Molėtų]], ant Kaldinių kalvos 200  m aukštyje virš jūros lygio, pastatyta nauja [[Molėtų astronomijos observatorija]]. Lietuvos etnokosmologijos muziejaus idėjos autoriai  – Molėtų astronomijos observatorijos personalo vadovas dr. [[Gunaras Kakaras]] ir Puslaidininkių fizikos instituto vyr. mokslinis bendradarbis dr. [[Libertas Klimka]], sumanę susieti [[etnologija|etnologiją]] su [[astronomija]] per lietuvių tautos sąsajas su dangumi, Saule, Mėnuliu, žvaigždėmis ir sudaryti galimybę eiliniams žmonėms, ne mokslininkams, pamatyti žvaigždžių pasaulio vaizdus pro [[teleskopas|teleskopą]], išgirsti atsakymus į juos jaudinančius klausimus. [[1978]]  m. minint 125-ąsias senosios [[VU|Vilniaus universiteto]] astronomijos observatorijos metines, L. Klimkos iniciatyva Molėtų astronomijos observatorijos viename teleskopo bokšto aukšte atidarytas visuomeninis muziejus, kur be pagrindinių eksponatų, senosios Vilniaus observatorijos teleskopų, jau buvo pirmieji etnografiniai eksponatai vienu ar kitu aspektu atspindintys tautos ryšį su Dangaus pasauliu.
 
Baigus observatorijos gyvenvietės statybas pagal architekto [[Vytautas Lisauskas|Vytauto Lisausko]] projektą iškilo vadinamasis „specialios paskirties astronominis paviljonas“  – muziejus. Vieta jam buvo parinkta ant atskiros, toliau nuo observatorijos esančios kalvos, šalia [[Kulionių piliakalnis|Kulionių piliakalnio]]. Kartu su muziejaus pastatais ir koncepcija gimė ir pavadinimas etnokosmologija  – lietuvių tautos subrandintas virš mūsų esančio pasaulio modelis, bendravimo su juo nuostatos ir pagarba jam, kaip pagrindinis išeities ir tolimesnės plėtros taškas žmogaus ryšių su Kosminiu pasauliu panoramoje.
 
Savaitraštyje „[[Literatūra ir menas]]“ buvo paskelbtas programinis straipsnis apie etnokosmologiją, kaip naują kultūros ir mokslo fenomeną. [[1990]]  m. [[kovo 15]] d. [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] prezidiumo nutarimu įstegtas Etnokosmologijos muziejus, kaip atskiras eksperimentinės laboratorijos „Eksma“ padalinys. Vėliau, Mokslų akademijos teikimu Etnokosmologijos muziejaus steigėju tapo Kultūros ir švietimo ministerija, o muziejus gavo naują pavadinimą  – Etnokosmologijos centras. Ministeriją išskaidžius į dvi Etnokosmologijos centras perėjo Kultūros ministerijos žinion, o [[1995]]  m. sugrąžintas pirminis pavadinimas ir muziejus tapo respublikinės kategorijos Lietuvos etnokosmologijos muziejumi. [[1997]]  m. [[rugsėjo 17]] d. Etnokosmologijos muziejuje paleistas pirmasis „Zeiss“ firmos muziejaus teleskopas. [[2003]]  m. Etnokosmologijos muziejus įteisino pastatus ir žemę, ant kurių jie stovi.
 
Laimėtų „Phare 2000“ ir „Phare PPF“ konkursų rezultatas buvo muziejaus architektūrinė idėja, projektas ir pradėti statybos darbai. 2007–2008  m. atlikta muziejaus rekonstrukcija, kuri buvo finansuojama pagal Europos Struktūrinių fondų paramos sutartį „Lietuvos etnokosmologijos muziejaus turistinio komplekso paslaugų plėtra“. Biudžetą sudarė 22,317 mln. litų, iš kurių 2,67 milijonų skyrė ir [[Lietuvos kultūros ministerija]]. Statybai ir rekonstrukcijai skirta 19,942 milijonų litų. Projekto autoriai [[Ričardas Krištapavičius]] ir [[Andrius Gediminas Gudaitis]]. Statybos ir rekonstrukcijos darbus atliko UAB „Mitnija“. Kartu nupirktas modernus, Riči-Kretjeno sistemos 80&nbsp; cm skersmens lankytojams skirtas teleskopas, vaizdo ir garso aparatūra.<ref>Ateinančioms kartoms - – analogų pasaulyje neturintis muziejus. Voruta, 2009  m. [[kovo 7]] d., Nr. 3 (669)</ref>
 
== Muziejus ==
Pagrindinis Lietuvos etnokosmologijos muziejaus uždavinys yra rinkti, kaupti, sisteminti, saugoti, moksliškai tyrinėti ir teikti lankytojams informaciją apie žmogaus ir žmonijos santykį su Kosminiu pasauliu. Muziejų sudaro trys dalys:
* Požeminė galerija su penkiomis salėmis, kuriose etnokosmologijos žinios pateikiamos ekspozicijose etnologiniu, mokslo istorijos, filosofiniu, astronominiu požiūriais. Paskaitos metu supažindinama su etnokosmologijos idėja ir svarbiausiomis temomis, skaitmeniniai kosmoso vaizdai, atlikti geriausiais pasaulio teleskopais ir kosminių aparatų fotokameromis, demonstruojami salėje.
* Observatorijos bokštas su 80&nbsp; cm teleskopu, įrengtu 40  m. aukštyje, kuriuo naktį žiūrima į žvaigždes bei apylinkių apžvalga dieną iš apžvalgos aikštelės.
* Lauko ekspozicija.
 
Speciali naktinė programa: įdomiausių naktinio dangaus objektų stebėjimai pro 40&nbsp; cm skersmens teleskopą, naktinio dangaus atspindžiai lietuvių etninėje kultūroje.
 
<gallery>
eilutė 37 ⟶ 36:
 
== Nuorodos ==
* [http://www.cosmos.lt/ Lietuvos etnokosmologijos muziejus]
* [http://turizmas.info/aplankyk/lietuva/kulioniu/lietuvos-etnokosmologijos-muziejus/146/296Urg Lietuvos etnokosmologijos muziejus]
* [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?&p_id=639&lg=2 360° panorama nuo muziejaus bokštų (2006  m., prieš rekonstrukciją).]
{{coor title dms|55|18|57.5|N|25|33|48|E|}}
{{commonscat|Kulionys}}