|
'''Puodkaliai''' – [[kaimas]] šiaurės vakarinėje [[Skuodo rajono savivaldybė]]s teritorijos dalyje, prie kelio {{KK169}} ir [[Bartuva|Bartuvos]] upės. Seniūnaitijos centras. Nuo [[2006]] m. Puodkaliuose veikia 0,11 MW galios mažoji [[hidroelektrinė]].<ref>http://www.avei.lt/component/energy/index.php?option=com_energy&id=229&task=view Atsinaujinantieji energijos ištekliai Lietuvoje. Puodkalių HE</ref>
== Istorija ==
Senasis Skuodas įsikūrė siauroje žemės juostoje tarp Bartuvos ir Luobos upių, kas ir nusakė jo linijinę planinę struktūrą. Apsuptas pelkių, jis buvo sunkiai prieinamas. Istoriniuose šaltiniuose Skuodas pirmą kartą paminėtas 1253 m. – Kuršo vyskupo ir Livonijos ordino magistro Kuršo žemės pietinių sričių dalybų dokumente. Tuo metu Skuodas įėjo Ceklio srities teritoriją. XIII a. pr. Lietuvai iškilo didelė grėsmė iš Šiaurės vakarų – į Lietuvą taikėsi Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinai. Vėliau, kai Livonijos ordinas, užkariavęs latvių ir kuršių žemes, pasiekė dabartinės Lietuvos sieną, Skuodas atsidūrė pačioje Livonijos ordino pašonėje. Tada prasidėjo aršios žemaičių kovos su Livonijos ordinu, jose dalyvavo ir skuodiškiai.
1291 m. istoriniuose šaltiniuose Skuodo žemė minima jau kaip šios apylinkės valdymo centras.
Per ilgą kovų su Kryžiuočių ordinu laikotarpį žemaičių kraštas buvo labai nualintas – daugiau negu kitos Lietuvos žemės. XIV a. negalėjo išaugti žymesnių miestų. Skuodas tais šimtmečiais taip pat buvo vėjų kryžkelėje, todėl galimybės jam augti, skleisti garsą apie save buvo menkos.
Lėtai žemaičiuose įsitvirtino krikščionybė, bažnyčių skaičius ilgą laiką čia buvo nedidelis. Pirmąją evangelikų liuteronų bažnyčią Skuode 1564–1569m. pastatė Žemaitijos seniūnas, LDK didysis maršalka Jonas Chodkevičius.
Skuodo apylinkės pradėjo atsigauti XV–XVI amžiuje, tuo laikotarpiu Skuodas priklausė didiesiems Lietuvos kunigaikščiams. 1613 m. Radvilos Našlaitėlio žemėlapyje miestas pažymėtas pavadinimu Skudij.
Iš pradžių Skuodo dvaras buvo nedidelis. Laikui einant jis labai išaugo. Plėtėsi prekyba su Rytprūsiais, o per juos – ir su tolimesniais kraštais. Ekonomiškai ir politiškai įsigalėjusios didikų šeimos, ieškodamos naujų pasipelnymo šaltinių, XVI a. pradėjo steigti naujus miestus, tokiomis aplinkybėmis buvo įkurta keletas didelius žemių plotus valdžiusių didikų tėvoninių miestų. Vienas iš tokių buvo Skuodas.
1568 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas didikui Jonui Chodkevičiui, patvirtino dar iš tėvų gautą grafo titulą ir padovanojo Grūstės - Skuodo valsčių. Jonas Chodkevičius 1572 m. gegužės 17 d. Skuodui išrūpino Magdeburgo teisių privilegiją. Privilegijoje sakoma, kad miestelėnai gali laisvai žvejoti, medžioti bei naudotis miškais. Išimtinė privilegija yra laikyti prekių sandėlius. Svetimiesiems pirkliams prekiauti leidžiama tik su miestelėnais. Miestas tuo metu turėjo savo teismą.
== Skuodo herbas ir vėliava ==
Skuodo herbas- mėlyname lauke auksinė mūro siena su vartais ir trimis bokšteliais su kryžiais, vartų angoje ant auksinio dubens kūno spalvos šv. Jono Krikštytojo galva, plaukai ir barzda juodi. Šv. Jonas krikštytojas buvo Jono Chodkevičiaus ir kartu Johanesbergu perkrikštyto Skuodo globėjas. Vartai su bokšteliais sietini su antrąja miesto pavadinimo dalimi – berg, kuri tuomet reiškė pilį, įtvirtintą gyvenvietę.
Tai seniausias „kalbantis“ miesto herbas Lietuvoje, naudotas iki XIX a.
Pirmą kartą herbas atkurtas 1970 m. tačiau jis buvo atkurtas klaidingai, pakeistos spalvos, neliko ir šv. Jono krikštytojo galvos. Netrukus herbas panaikintas.
Iš naujo atkurtą Skuodo miesto istorinį herbą, autorius - dailininkas Valerijonas Jucys, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba patvirtino 1992 m. balandžio 9 d.
Herbas naudojamas dokumentų blankuose, teikiamuose padėkos raštuose, suvenyruose, meno kūriniuose ir kituose gaminiuose, kaip renginio atributika organizuojant gyvenamosios vietovės renginius.
Skuodo vėliava- raudona, balta, raudona. Vėliavos centre iš abiejų pusių yra Skuodo rajono savivaldybės herbas. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba patvirtino 1992 m. balandžio 9 d.
Balta spalva – tai skaistybės ir didybės simbolis. Teisę vėliavoje naudoti baltą foną turėjo tik karalystės ir kunigaikštystės. Raudona spalva – tai patriotizmo ir meilės tėvynei simbolis.
Skuodo vėliava gali būti iškelta pagrindinėse Skuodo miesto, miestelių, kitų gyvenamųjų vietovių aikštėse, ant pastatų, prie įmonių, įstaigų ar organizacijų pastatų, kitose reprezentacinėse vietose įvairių švenčių ir oficialių ceremonijų progomis. Skuodo vėliava visados keliama gegužės 17 d., nes tai yra miesto savivaldos diena.
| 