12:40, 18 spalio 2006 versija taisyti 213.190.58.247 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		18:01, 5 lapkričio 2006 versija taisyti anuliuoti Jouli (aptarimas \| indėlis) 20 375 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 10: {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''Šalpusnis''' ([[lotynų kalba\|lot.]] ''Tussilago'', [[anglų kalba\|angl.]] ''Coltsfoot'', [[vokiečių kalba\|vok.]] ''Huflattich'') - [[astriniai augalai\|astrinių]] (''Asteraceae'') šeimos ~~augalų gentis, kurioje vienintelė~~ [[~~Lietuva~~augalas\|~~Lietuvoje~~augalų]] ~~auganti rūšis - '''ankstyvasis šalpusnis''' (''Tussilago farfara'')~~gentis. Pavadinimas kilęs iš ~~[[lotynų kalba\|~~lotynų kalbos]] žodžio ''tussis'' - [[kosulys]] ir ''agere'' - judintis ([[lapas\|lapai]] vartojami kaip vaistas nuo kosulio). Daugiametis žolinis augalas, turintis vertikalų apie 20-250 cm ilgio šakniastiebį, ant kurio anksti pavasarį išauga vienas ar keletas vienagraižių stiebų. Žydi [[balandis\|balandžio]]-[[gegužė]]s mėn. [[Žiedynas\|Žiedai]] pavieniuose graižuose, geltoni. Nužydėjus lieka pūkai (lukštavaisis su skristuku), panašūs į [[pienė]]s pūkus, kuriuos išnešioja (ir taip išplatina) vėjas. Auga pagrioviuose, molinguose šlaituose, upių ir upelių pakrantėse, bergždynuose. Tai [[vaistiniai augalai\|vaistinis augalas]]<!--, lapai ir žiedai vartojami nuo kosulio, astmos-->. Jis taip pat medingas. ~~== Gydomosios savybės ==~~ ~~[[Vaizdas:Salpusnis.jpg\|thumb\|left\|200px\|Šalpusnis - žiedai ir pūkai]]~~ ~~'''Pastaba:''' Nevartoti vaistams nėštumo metu ir žindant.~~ Šalpusnis gerina atsikosėjimą, mažina [[uždegimas\|uždegimą]], todėl jį galima naudoti gydant [[bronchitas\|bronchitą]], [[gerklos\|gerklų]] ir [[trachėja\|trachėjos]] uždegimus, [[bronchinė astma\|bronchinę astmą]] ir [[pleuritas\|pleuritą]], net pradiniame [[tuberkuliozė]]s gydymo etape. Nuo [[kosulys\|kosulio]] ir užkimimo kelis kartus per dieną gertina labai karšta šalpusnių [[arbata]] su [[medus\|medumi]]. Vaistams renkami pirmieji [[žiedas\|žiedai]], [[Lapas\|Lapai]] renkami liepos-rugpjūčio mėn. Džiovinami pavėsyje. Išdžiūvę yra bekvapiai, kartoki, skonis - gleivingas. Dedami į prakaitavimą skatinančių vaistažolių mišinius. Nuplautų ir sutrintų šviežių lapų tyrė dedama ant [[krūtinė]]s ir padeda nuo [[plaučių uždegimas\|plaučių uždegimo]], [[raudonligė]]s, mėlynių ir tinimų, [[sąnarys\|sąnarių]] uždegimų. Tinstančias [[koja]]s reiktų dažnai plauti šalpusnių nuoviru. [[Venų uždegimas\|Venų uždegimo]] gydymui iš šviežių sutrintų šalpusnių lapų su šviežia [[grietinė\|grietine]] pasigaminamas tepalas. O stipraus šalpusnių lapų nuoviro [[kompresas\|kompresai]] padeda nuo [[skleroderma \|sklerodermos]] opų. Lapų ir žiedų garais gydomas [[lėtinis bronchitas]]. Lapų sirupas padeda sergant [[plaučiai\|plaučių]] ligomis ir bronchitu bei yra puiki profilaktinė priemonė nuo [[peršalimas\|peršalimų]] ir [[gripas\|gripo]]. Pavasarį, esant astmai, lėtiniam bronchitui ir kvėpavimo takų [[kataras\|katarui]], reikia kasdien gerti du-tris arbatinius šaukštelius šviežių šalpusnių [[sultys\|sulčių]], sumaišytų su [[sultinys\|sultiniu]] ar šiltu [[pienas\|pienu]]. Šviežios sultys lašinamos į [[ausis\|ausį]] esant ausų uždegimui. ~~Lapai turi daug [[vitaminas C\|vitamino C]], todėl juos galima dėti į [[salotos\|salotas]] bei [[sriuba]]s.~~ Šalpusnis [[vaistiniai augalai\|vaistinis augalas]]. Jo [[lapas\|lapai]] vartojami kaip [[vaistas]] nuo kosulio. [[Kategorija:Astriniai]]

Šalpusnis: Skirtumas tarp puslapio versijų