Vokietijos Rytų Afrika: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 45:
== Raida ==
Prielaidos susiformuoti Vokietijos kolinijai Rytų Afrikoje susidarė kuomet avantiūristas keliautojas [[Karl Peters]] 1885 m. sudarė keletą sutarčių su genčių vadais Afrikos žemyne anapus [[Zanzibaro sąsiauris|Zanzibaro sąsiaurio]]. Vokiečiai aktyviai pradėjo pakrantės tyrinėjimą nuo [[Rufidžis|Rufidžio]] pietuose iki [[Vitu]] šiaurėje. Kadangi [[Zanzibaro sultonatas|Zanzibaro sultonas]] prieštaravo šiems veiksmams [[Svahilių krantas|Svahilių krante]], pirmasis Vokietijos kancleris [[Otto von Bismarck|Bismarkas]] pasiuntė 5 karo laivus. Vokietijai atitekę svarbiausi pakrantės miestai buvo [[Kilva]], [[Bagamojas]] ir [[Dar es Salamas]].
Naudodamasi Zanzibaro suformuotais karavanų keliais, Vokietija sparčiai plėtė savo įtaką gilyn į žemyną. 1890 m. [[Heligolando-Zanzibaro sutartis|Heligolando-Zanzibaro sutartimi]] vokiečiai pasidalino su britais sultonato kontroliuotas pakrantes pusiau, o taip pat tiesia linija nustatė tarpusavio sieną žemyne. Pietinė kolonijos siena su [[Portugalijos Rytų Afrika]] nusistovėjo ties Rufidžio upe, o vakarinė linija su [[Belgijos Kongas|Belgijos Kongu]] liko neaiški. Tačiau ''de facto'' Vokietija kontroliavo teritorijas iki pat [[Tanganikos ežeras|Tanganikos ežero]].
| |||