09:22, 4 vasario 2013 versija taisyti Rencas (aptarimas \| indėlis) 34 231 keitimas SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		11:25, 4 vasario 2013 versija taisyti anuliuoti Tocekas (aptarimas \| indėlis) 28 525 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[~~vaizdas~~Vaizdas:Humanskinsweatglands40x.jpg\|thumb\|250px\|Prakaito liaukos žmogaus odoje. Mikroskopinis vaizdas.]] '''Prakaito liauka''' ({{la\|glandulae sudoriferae}}) – [[oda\|odos]] [[egzokrininė liauka]], išskirianti sekretą – [[prakaitas\|prakaitą]]. Ji išklota [[epitelinis audinys\|epiteliniu audiniu]] ir pagal kilmę yra vamzdelinė. Šių liaukų vamzdelis gale yra susiraitęs į kamuolėlį ir giliai paniręs odoje. Prakaito liaukos išskiria [[prakaitas\|prakaitą]]. Prakaitui garuojant kūnas vėsta, todėl [[žinduoliai\|žinduoliams]] prakaito liaukos svarbios kaip [[Termoreguliacija\|termoreguliacijos]] priemonė. Taip pat prakaitas palaiko reikalingą odos [[pH]] lygį, nes yra silpnai rūgštus. Sutrikus [[inkstas\|inkstų]] veiklai per prakaito laikas pašalinama nedidelė dalis nuodingų medžiagų. Visiškai prakaito liaukų neturi vandens žinduoliai ([[banginiai]], [[Sirenos (gyvūnai)\|sirenos]]), labai jų mažai turi [[plėšrieji žinduoliai\|plėšrieji]], o daugumos [[graužikai\|graužikų]] jos yra tik letenėlių apačioje ir kirkšnyse. Prakaito liaukos yra dviejų tipų: * '''ekrininės''' ({{la\|glandulae sudoriferae eccrinae}}) – paprastos, esančios visoje odoje. Jų ištekamieji latakai yra ilgi ir beveik tiesūs vamzdeliai, einantys nuo epidermio paviršiaus iki dermos, kurioje jie susisuka į kamuolėlius ir sudaro liaukų sekrecinę dalį. Vamzdelių sienelė yra iš dvisluoksnio epitelinio audinio, o sekrecinę dalį sudaro kubinės sekrecinio tipo [[ląstelė]]s, kurios išskiria [[prakaitas\|prakaitą]]. * '''apokrininės''' ({{la\|glandulae sudoriferae apocrininae}}) – specifinės, esančios [[pažastis\|pažastyse]], kirkšnyse, apie [[Išangė\|išangę]] ir kt. Struktūra jų panaši kaip ir merokripinių, tik stambesnės. Jų vamzdelis šakotas, sekrecinė dalis išsiplėtusi ir platesnės ertmės. Šių liaukų išskiriamame prakaite yra baltyminių medžiagų, todėl joms irstant, išsiskiria specifinis kvapas, kuris kiekvieno asmens yra skirtingas. Apokrininių liaukų veiklą priklauso nuo lytinės sistemos. Iki lytinio subrendimo jos silpnai išsivysčiusios, o labiausiai išveši lytinio aktyvumo laikotarpiu, o [[senatvė]]je – jų sumažėja, be to, susiaurėja jų ertmė. Be to, išgąstis, skausmas skatina šių liaukų sekreciją. == Prakaito liaukų kiekis == Iš viso kūne yra nuo 2 iki 3 milijonų prakaito liaukų. Žmogaus prakaito liaukos randamos viso kūno odoje, išskyrus [[lūpos\|lūpų]] raudoną paviršių, [[Varpa (lytinis organas)\|varpos]] galvutę ir [[apyvarpė]]s vidinį paviršių. Visa žmogaus oda turi apie 2-2,5 ml prakaito liaukų. Įvairiose kūno vietose jų nevienodai daug. Paduose, [[delnas\|delnuose]], pirštų delniniuose paviršiuose, pažastyse, kirkšnyje jų gausu – 1 cm² yra apie 300, o kitų kūno vietų 1 cm² – apie ~~120-200~~120–200 liaukų. == Ligos == * [[Hidradenitas]] – prakaito liaukų uždegimas. {{Žmogaus anatomija\|Odos dariniai}}

Prakaito liaukos: Skirtumas tarp puslapio versijų