IX amžius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Radiunas (aptarimas | indėlis)
Radiunas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 21:
=== Baltai ===
* Baltų žemėse atsirado pirmųjų miestų užuomazgos: [[Vilnius]], [[Veliuona]], Nemenčinė, Aukštadvaris, [[Kernavė]], Ersika, Mežuotnė ir kt. Žemėse gausu gamybos ir prekybos centrų, įtvirtintų medinių pilaičių, kunigaikščių bei karių kapų, kuriuose randama turtingų papuošalų, ginklų, žirgo aprangos reikmenų.
* Šiltas ir drėgnas oras leido gyventojams intensyviai plėtoti žemdirbystę ir gyvulininkystę, įsisavinti naujas žemės ūkio kultūras. Tyrinėtojai atranda pirmuosius žieminių javų (rugių) auginimo pėdsakus Žemaičių aukštumose.
* Prūsus ėmė puldinėti [[vikingai]].
* '''[[IX a.]]''' pr. aplink [[Kaupas|Kaupą]] (sen. skan. „prekyviete“), buvusiu Gintaro kelio pradžios punktu, įsikūrė iš įvairiausių genčių kariai, amatininkai ir prekeiviai.
* '''[[822 m.]]''' Vokietijoje Dunojus taip užšalo, kad ledu galėjo riedėti sunkieji vežimai. Kitos, šiauriau esančios upės, pradedant Elbe, ilgai buvo sukaustytos storo ledo.
* '''[[IX a.]]''' pirm. ketv., anot [[Galas Anonimas|Galo Anonimo]] kronikos "Cronicae et gesta ducum sive principum Polonorum", parašytos apie 1115 m., Saksonijos liaudis, imperatoriaus Karolio Didžiojo (747 – 814 m.) verčiami prievarta priimti krikščioniška tikėjimą, dalis persikėlė į Prūsiją laivais per jūrą ir užėmė šia šalį, ir gavo vardą šalies šiuos.
* '''[[830 m.]]''' - skandinavų sagose ir kronikose žinomas Hoterio žygis prieš kuršius.
* Po '''[[830 m.]]''' - [[Frankai|frankų]] istoriko vienuolio Einhardo veikale "Vita Karoli Magni" minimi pietinėse Baltijos pakrantėse gyvenantys [[slavai]] ir [[Aisčiai|Estijai]] (Sclavi et Aisti).