Jurgis I: Skirtumas tarp puslapio versijų

Hannoverio kurfiursto Ernesto Augusto ir Anglijos karaliaus Jokūbo I vaikaitės Pfalco kunigaikštytės Sofijos Sūnus. Paveldėjo D. Britanijos sostą pagal [[1701]] m. vad. Nuraminimo aktą, kuriuo siekta neleisti užimti sosto katalikams Stiuartams. Ministraisrais tvirtindavo tik vigus (daugiausia dėl bendro priešiškumo torių vyriausybės [[1713]] m. Ultrechte pasirašytai taikai su Prancūzija). Jurgis I buvo nepopuliarus (menkai mokėjo anglų kalbą, per daug domėjosi Hannoverio reikalais), bet jo teisė į sostą nebuvo rimtai kvestionuojama; Stiuartų šalininkų jakobitų sukilimas ([[1715]]) ir sąmokslas ([[1719]]) tik sustiprino jo padetį. Daugiausia Jurgis I rūpinosi kariuomene ir užsienio politika - [[1718]] m. padėjo suburti D. Britanijos, Rusijos, Prūsijos is Austrijos sąjungą, vad. Keturių aljansą, nukreiptą prieš Prancūziją ir Ispaniją, kuri po [[1701]]-[[1714]] m. Ispanijos įpėdinystės karo siekėatgautisiekė atgauti prarastas teritorijas.<ref>{{VLE|IX|54||Jurgis I}}</ref>