Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
red.
Eilutė 1:
{{ltbaz|Merkine church.jpg|Kaišiadorių|Merkinės|Varėnos rajonas|Merkinė|kard. V. Sladkevičiaus g. 9|tinkuotas mūras|[[1615]]  m.|[[barokas]]}}
[[Vaizdas:Merkines Baznycia.jpg|thumb|]]
 
'''Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia''' stovi [[Merkinė]]s miestelyje, netoli jo centro. [[Gotika|Gotikinė]], po rekonstrukcijos įgavusi [[Barokas|baroko]] bruožų.
 
== Istorija ==
Manoma, kad pirmoji bažnyčia pastatyta iš tvirtovės iki [[1387]]  m. Bažnyčia [[Merkinė]]je minima [[1392]]  m., [[1496]]  m. atnaujinta. [[1442]]  m. Ldk [[Kazimieras]] bažnyčiai skyrė turtų. Kiti valdovai juos papildė [[1516]] ir [[1582]]  m. [[1607]]  m. įsteigtas dominikonų vienuolynas (fundatorius burmistras [[Kristupas Steponis]]), [[1615]]  m. pastatyta mūrinė bažnyčia.
 
[[1676]]  m. įsteigtas jėzuitų vienuolynas, pastatyta bažnyčia (hetmono [[Mykolas Pacas|Mykolo Paco]] rūpesčiu). [[1648]]  m. iš dalies permūrytos ir nutinkuotos parapinės bažnyčios sienos, pastatytas [[frontonas]], iš naujo suskliausti skliautai. [[1655]]  m. bažnyčia apgriauta, iki [[1674]]  m. suremontuota. [[Merkinė]]sMerkinės parapijai [[1744]]  m. priklausė 66 kaimai abipus Nemuno. [[1725]]–[[1773]]  m. veikė nepilnoji jėzuitų kolegija; [[1774]]  m. ji atiteko dominikonams, kurie [[1776]]  m. įsteigė mokyklą (veikė iki [[1831]]  m. kaip apygardėlės mokykla).
Manoma, kad pirmoji bažnyčia pastatyta iš tvirtovės iki [[1387]] m. Bažnyčia [[Merkinė]]je minima [[1392]] m., [[1496]] m. atnaujinta. [[1442]] m. Ldk [[Kazimieras]] bažnyčiai skyrė turtų. Kiti valdovai juos papildė [[1516]] ir [[1582]] m. [[1607]] m. įsteigtas dominikonų vienuolynas (fundatorius burmistras [[Kristupas Steponis]]), [[1615]] m. pastatyta mūrinė bažnyčia.
 
[[1822]]  m. [[liepos 16]] d. per miestelio gaisrą sudegė klebonija ir visos 3 katalikų bažnyčios (parapinė, dominikonų, jėzuitų). [[1832]]  m. uždaryto dominikonų vienuolyno bažnyčia perduota parapijai, vienuolyne įsikūrė policija ir pasienio sargyba. [[1843]]  m. kunigas [[Kajetonas Aleknavičius]] savo lėšomis pastatė kleboniją (su parapijiečiais kalbėjo lietuviškai), [[1856]]  m. bažnyčia šiek tiek perstatyta. [[1884]]  m. pagal M. Strebeikos projektą pastatytas priebažnytis. [[Konstantinas Jagminas]], [[Merkinė]]jeMerkinėje vikaravęs [[1890]]–[[1896]]  m., bažnyčioje pradėjo giedoti lietuviškai, organizavo lietuviškų knygų gabenimą iš [[Tilžė]]s.
[[1676]] m. įsteigtas jėzuitų vienuolynas, pastatyta bažnyčia (hetmono [[Mykolas Pacas|Mykolo Paco]] rūpesčiu). [[1648]] m. iš dalies permūrytos ir nutinkuotos parapinės bažnyčios sienos, pastatytas [[frontonas]], iš naujo suskliausti skliautai. [[1655]] m. bažnyčia apgriauta, iki [[1674]] m. suremontuota. [[Merkinė]]s parapijai [[1744]] m. priklausė 66 kaimai abipus Nemuno. [[1725]]–[[1773]] m. veikė nepilnoji jėzuitų kolegija; [[1774]] m. ji atiteko dominikonams, kurie [[1776]] m. įsteigė mokyklą (veikė iki [[1831]] m. kaip apygardėlės mokykla).
 
[[Kazimieras Ribikauskas|Kazimiero Ribikausko]], [[Merkinė]]jeMerkinėje klebonavusio [[1911]]–[[1934]]  m., rūpesčiu [[1912]]  m. dekoruotas bažnyčios vidus, pastatyta klebonija, atsisakyta lenkiškų pamaldų. Kiek vėliau vikaras M. Cijūnaitis su vargonininku Sčesnulevičiumi subūrė puikų lietuvišką chorą. [[1912]]–[[1914]]  m. veikė [[Lietuvių katalikų blaivybės draugija|Lietuvių katalikų blaivybės draugijos]] skyrius, kuriam [[1913]]  m. leista įsteigti biblioteką - skaityklą. [[1913]]  m. įkurtas [[Rytas (organizacija)|„Ryto“ draugijos]] skyrius. Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] [[Merkinė]]jeMerkinėje dirbo kompozitorius [[Teodoras Brazys]] ir dr. [[Juozas Bakšys]]. Juos iš [[Vilnius|Vilniaus]] už lietuvišką veiklą ištrėmė [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus vyskupijos]] valdytojas prelatas K. Michalkevičius. T. Brazys [[Merkinė]]sMerkinės apylinkėse surinko lietuviškų dainų, kunigas daktaras J. Bakšys [[1921]]  m. įsteigė progimnaziją ir buvo jos direktorius. Jis, [[1924]]  m. [[gruodžio 17]] d. dviem šūviais piktadarių sužeistas, [[1925]]  m. [[sausio 7]]-ąją d. mirė.
[[1822]] m. [[liepos 16]] d. per miestelio gaisrą sudegė klebonija ir visos 3 katalikų bažnyčios (parapinė, dominikonų, jėzuitų). [[1832]] m. uždaryto dominikonų vienuolyno bažnyčia perduota parapijai, vienuolyne įsikūrė policija ir pasienio sargyba. [[1843]] m. kunigas [[Kajetonas Aleknavičius]] savo lėšomis pastatė kleboniją (su parapijiečiais kalbėjo lietuviškai), [[1856]] m. bažnyčia šiek tiek perstatyta. [[1884]] m. pagal M. Strebeikos projektą pastatytas priebažnytis. [[Konstantinas Jagminas]], [[Merkinė]]je vikaravęs [[1890]]–[[1896]] m., bažnyčioje pradėjo giedoti lietuviškai, organizavo lietuviškų knygų gabenimą iš [[Tilžė]]s.
 
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] [[Merkinė]]jeMerkinėje klebonavo [[Zigmas Komaras]], Sibiro tremtinys, [[Kaišiadorys]]e bolševikų nužudytas dekanas [[Andrius Juknevičius]], nuo [[1966]]  m.  [[Petras Laskauskas]] (1903–1988), (palaidotas šventoriuje). Bažnyčia [[1930]]  m., po [[1941]]  m. gaisro ir [[1971]]–[[1972]]  m. remontuota.
[[Kazimieras Ribikauskas|Kazimiero Ribikausko]], [[Merkinė]]je klebonavusio [[1911]]–[[1934]] m., rūpesčiu [[1912]] m. dekoruotas bažnyčios vidus, pastatyta klebonija, atsisakyta lenkiškų pamaldų. Kiek vėliau vikaras M. Cijūnaitis su vargonininku Sčesnulevičiumi subūrė puikų lietuvišką chorą. [[1912]]–[[1914]] m. veikė [[Lietuvių katalikų blaivybės draugija|Lietuvių katalikų blaivybės draugijos]] skyrius, kuriam [[1913]] m. leista įsteigti biblioteką - skaityklą. [[1913]] m. įkurtas [[Rytas (organizacija)|„Ryto“ draugijos]] skyrius. Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] [[Merkinė]]je dirbo kompozitorius [[Teodoras Brazys]] ir dr. [[Juozas Bakšys]]. Juos iš [[Vilnius|Vilniaus]] už lietuvišką veiklą ištrėmė [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus vyskupijos]] valdytojas prelatas K. Michalkevičius. T. Brazys [[Merkinė]]s apylinkėse surinko lietuviškų dainų, kunigas daktaras J. Bakšys [[1921]] m. įsteigė progimnaziją ir buvo jos direktorius. Jis, [[1924]] m. [[gruodžio 17]] d. dviem šūviais piktadarių sužeistas, [[1925]] m. [[sausio 7]]-ąją mirė.
 
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] [[Merkinė]]je klebonavo [[Zigmas Komaras]], Sibiro tremtinys, [[Kaišiadorys]]e bolševikų nužudytas dekanas [[Andrius Juknevičius]], nuo [[1966]] m. – [[Petras Laskauskas]] (1903–1988), (palaidotas šventoriuje). Bažnyčia [[1930]] m., po [[1941]] m. gaisro ir [[1971]]–[[1972]] m. remontuota.
 
== Architektūra ==
Bažnyčia [[Gotikagotika|gotikinė]], po rekonstrukcijos įgavusi [[Barokasbarokas|baroko]] bruožų, bebokštė, su trisiene [[Apsidėapsidė (architektūra)|apside]]. Vidus 3 [[Navanava|navų]], atskirtų [[Kolonakolona|kolonomis]]. Presbiteriją nuo [[Nava|navų]] skiria 3 triumfo [[Arka|arkos]]. [[Šventorius|Šventoriaus]] tvora akmenų mūro. Vartai su mūrine varpine (XIX a.).
 
Bažnyčia [[Gotika|gotikinė]], po rekonstrukcijos įgavusi [[Barokas|baroko]] bruožų, bebokštė, su trisiene [[Apsidė (architektūra)|apside]]. Vidus 3 [[Nava|navų]], atskirtų [[Kolona|kolonomis]]. Presbiteriją nuo [[Nava|navų]] skiria 3 triumfo [[Arka|arkos]]. [[Šventorius|Šventoriaus]] tvora akmenų mūro. Vartai su mūrine varpine (XIX a.).
 
== Nuorodos ==