Benediktas Andriuška: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wz prastinimas |
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas |
||
Eilutė 33:
== Biografija ==
Tėvas Benediktas Andriuška gimė [[1884 m.]] [[kovo 30]] d. Vilkaičiuose, Plungės rajone, ūkininkų šeimoje. Lankė [[Lieplaukė]]s rusišką pradinę mokyklą. [[1901 m.]], baigęs [[Palangos progimnazija|Palangos progimnaziją]], įstojo į [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminariją]]. Po pusantrų metų ją baigęs, slapta nuo tėvų jis perėjo Rusijos – Austrijos sieną ir [[1903 m.]] [[kovo 3]] d. įstojo į Alicijos jėzuitų naujokyną, esantį Staraviezs mieste. Pabaigęs naujokyną ir padaręs pirmuosius įžadus studijavo senąsias kalbas, ruošėsi filosofijos studijoms, vadovavo klierikų chorui. Po dviejų metų persikėlė į Nawy Sačs miestelį netoli [[Čekoslovakija|Čekoslovakijos]] ir [[1908 m.]] rudenį pradėjo studijuoti filosofiją. Nuo [[1911 m.]] tris metus mokytojavo Jėzuitų gimnazijoje Chyrow mieste, prižiūrėjo ligonius. Iki [[1913 m.]] dėstė rusų kalbą ir liturginį giedojimą Chirovo (Austrija) didžiojoje jėzuitų gimnazijoje. 1913 – 1917 m. studijavo teologiją Lione, Prancūzijos Jėzuitų teologate. [[1915 m.]] įšventintas į kunigus. Iki [[1918 m.]] Kenterbūryje mokėsi asketizmo. [[1919 m.]] atvyko į [[Londonas|Londoną]], specializavosi filosofijoje, ruošė religinę literatūrą lietuvių kalba. [[1920 m.]] jis sugrįžo į Lietuvą. [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminarijoje]] dėstė filosofiją, fiziką, liturginį giedojimą. Kaune norėjo steigti Jėzuitų gimnaziją, tačiau [[1920 m.]] rudenį dar tebevyko karas su lenkais, todėl buvo nutarta gimnazijos steigimą atidėti vėlesniam laikui, o pats išvyko į Krokuvą padėti lenkams jėzuitams spaudos darbe.
[[1920 m.]] išvyko į Belgiją, kur [[Antverpenas|Antverpene]], Aukštosios komercijos mokyklos internate dirbo auklėtoju, dėstė rusų kalbą. Gavęs iš jėzuitų Generolo ir T. Bley nelauktą žinią – įpareigojimą, kartu su Vakarų Vokietijos provincija, atkurti Lietuvos jėzuitų provinciją, [[1923 m.]] gegužės mėnesį Tėvas Andruška grįžo į Lietuvą. Kauno kunigų seminarijoje jis dėstė bažnyčios istoriją ir lotynų kalbą, redagavo „Žvaigždę“ (nuo 1926 m. iki 1927 m. vasario mėn.), T.B.Andruška parašė bei išvertė 34 knygas bei brošiūras, sukūrė porą vaidinimų ir muzikinių kūrinių. Iki [[1930 m.]] profesoriavo [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminarijoje]], dėstė lotynų k., pasaulinę istoriją.
Eilutė 60:
Tėvas Benediktas Andriuška daug rašė. Jo paties parašyta 20 knygų ir tiek pat išversta iš anglų, prancūzų ir vokiečių kalbų. Mėgo muziką, giesmes, dainas. Giedodavo tenoru, turėjo muzikinių gabumų. Rašė giesmių tekstus ir kūrė muziką, grojo vargonais.
Patekęs į kalėjimą, tėvas Benediktas buvo kameros siela. Visus ramindavo, guosdavo. Gavęs siuntinį, dalydavosi su kitais, ypač su tais, kurie nieko negaudavo. Kai būdavo ypač sunku, juokaudavo, pasakodavo anekdotus, kad išblaškytų nuotaiką, mokydavo užsienio kalbų. Nežiūrint silpnos sveikatos, jis dirbo kartu su visais anglies kasyklose iki pat mirties.
== Atminimo įamžinimas ==
| |||