Peucetijai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Rencas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
'''Peucetijai''' ({{la|peucetii}}) - – gentis, gyvenusi [[Apulija|Apulijoje]] (Pietų [[Italija]]), priklausiusi [[japygai|japygų]] civilizacijai. Gyveno netoli Bariono (''Barion'', {{la|Barium}}, dabar [[Baris (Italija)|Baris]]).
 
Didėjant helenizacijai peucetijų kilmė imta aiškinti per Graikijos istoriją. Dionisijus iš Halikarnaso<ref>Dionysius, ''Roman Antiquites'', I.xi.3.</ref> aiškino, kad peucetijų protėvis Peucetis buvo mitinio pirmojo [[Arkadija|Arkadijos]] karaliaus [[Lykaonas|Lykaono]] (''Lycaon'') sūnus ir Enotro (''Oenotrus'') brolis. Lykaonas padalijo Arkadiją savo dvidešimt dviem sūnums, o Peucetis nutarė ieškoti laimės svetur. Šis etiologinis mitas, šiuolaikinių autorių požiūriu, rodo, kad to meto graikų požiūriu peucetijai kultūriškai priklausė [[Didžioji Graikija|Didžiajai Graikijai]], nors nebuvo joje įtakingi.
Eilutė 5:
[[Herodotas]] pateikė panašią istoriją: mirus karaliui [[Minas (graikų mitologija)|Minui]] daug kretiečių laivais atplaukė į [[sikanai|sikanų]] žemes ([[Sicilija]]) ir apgulė Kamiką (''Camicus''). Apgultis truko penkerius metus, bet buvo nesėkminga. Išvarginti kretiečiai išplaukė namo į Kretą. Kilusi smarki audra išmetė jų laivus į krantą ir sudaužė juos. Kretiečiai neturėjo kaip grįžti namo, tad įkūrė Hyrijos (''Hyria'') miestą ir ėmė vadintis ''japygais''. O ta Italijos dalis ėmė vadinti ''Japygija''. (Herod. 7.170)
 
[[Strabonas]] rašė, kad peucetijai gyveno šiauriau [[Kalabrija|Kalabrijos]].<ref>„…šiauriau [Kalabrijos žemės] gyvena peucetijai ir tauta, kuriuos graikai vadina [[daunai]]s, bet vietiniai gyventojai visą šalį, kuri yra už Kalabrijos, vadina ''Apulija'', nors kai kurie gyventojai, ypač peucetijai, yra vadinami ir ''pediklais'' (''poedicli'').“ (''Geografija'' VI.3).</ref>
 
Strabono laikais peucetijų apgyvendinta teritorija ėjo mulų vilkstinių kelias, vienintelis kelias, jungęs [[Brindizis|Brindizį]] ir [[Beneventas|Beneventą]].<ref>„Iš Brindizio eina du keliai: vienas mulų kelias eina per peucetijų (kurie dar vadinami pediklais) kraštą, po to per [[daunai|daunų]] ir [[samnitai|samnitų]] kraštus iki Benevento…“ (''Geografija'' VI.7.</ref> Keramikos radiniai paliudija Strabono pateiktą daunų, peucetijų ir mesapių (visi kalbėjo [[mesapių kalba]]) klasifikaciją. Peucetijų žemėse buvo dvylika gentinių valstybėlių, kurių vienos palikuonis yra šiuolaikinės [[Altamura|Altamuros]] miestas.