23:37, 24 sausio 2013 versija taisyti 78.157.83.68 (aptarimas) →‎Papildinio žymėjimas ← Prieš tai darytas keitimas		23:38, 24 sausio 2013 versija taisyti anuliuoti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 245 037 keitimai Atšauktas naudotojo 78.157.83.68 (Aptarimas) darytas keitimas 4236632 vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 2: 1.Negirk pradžios, girk pabaigą. ''Ko negirk? – pradžios. Ką girk? – pabaigą.'' 2.Lepinamam vaikui ragai dygsta. ''Kam ragai dygsta? — – vaikui.'' 3.Tėvo žodžiai mus džiugina. ''Ką džiugina? – mus.'' 4.Paskui šalia išgirdau bekalbant. ''Ką išgirdau? – bekalbant.'' 5.Šaukštu proto neįkrėsi. ''Kuo neįkrėsi? – šaukštu. Ko neįkrėsi? – proto.'' 6. Dėstytojas užsiminė apie bausmę. ''Apie ką dėstytojas užsiminė?- bausmę'' Papildinys reiškiamas tomis pačiomis kalbos dalimis kaip ir [[veiksnys]] – dažniausiai [[daiktavardis\|daiktavardžiu]] ir [[įvardis\|įvardžiu]], taip pat daiktavardiškai vartojamu [[būdvardis\|būdvardžiu]] ir [[dalyvis\|dalyviu]], [[veiksmažodis\|veiksmažodžio]] [[bendratis\|bendratimi]] ir [[padalyvis\|padalyviu]]. == Papildinio reiškimas == Eilutė 57: Pastaba. Jei bendratis reiškia kito veikėjo veiksmą, ji eis papildiniu: ‘‘Pirmininkas įsakė pasilikti,‘‘ o jei bendratis reiškia to paties veikėjo kitą veiksmą, tai bendratis eis tikslo [[aplinkybė\|aplinkybe]]: ‘‘Išėjo sutikti svečių,‘‘ tačiau jei du [[veiksmažodis\|veiksmažodžiai]] reiškia vieną to paties veikėjo veiksmą, jie abu sudaro suvestinį [[tarinys\|tarinį]]: ‘‘Jis nieko nemokėjo atsakyti savo draugui.‘‘ == Papildinio žymėjimas == Nagrinėjant žodžius sintaksiškai papildinys braukiamas punktyrine linija. (- – - – – – -) == Šaltiniai == * http://ualgiman.dtiltas.lt/papildinys.html * Lietuvių kalbos vadovėlis ~~IX-XI~~IX–XI klasei. Kaunas, 1976 [[Kategorija:Sakinio dalys]]

Papildinys: Skirtumas tarp puslapio versijų