|
[[Vaizdas:RodakowskiHenryk.SpiacaDziewczynka.1841.jpg|thumb|Henryk Rodakowski. Mieganti mergina]]
'''Portretas''' – [[tapyba|tapybos]], [[grafika|grafikos]], [[skulptūra|skulptūros]], meninės [[fotografija|fotografijos]] arba kitos meninės išraiškos kūrinys, vaizduojantis [[žmogus|žmogų]] ar žmonių grupę (vad. ''[[grupinis portretas]]''). Portretas dažniausiai kuriamas iš [[natūra|natūros]] arba natūrinių studijų, kai kada pagal dokumentinę medžiagą (pvz., [[Portretas_iš_nuotraukos|portretas iš nuotraukos]]).
Portreto funkcija – atvaizduoti ir įamžinti tam tikrą žmogų, ypač jo veidą.
== Rūšys ==
* Biustiniai portretai. XIX a. pradžioje išpopuliarėjo mažosios portreto formos. Pamėgti pieštuku, pastele piešti ar akvarele tapyti atvaizdai. Jų kompozicija paprasta: vyrų portretuose modelis pasisukęs trim ketvirčiais į dešinę arba vaizduojamas iš priekio, moterų atvaizduose siekiama gracingos išraiškos. Fonas visuomet neutralus, bet ne aklinas. Visas dėmesys sutelktas į veidą, atsisakyta bet kokių detalių, galinčių konkrečiau nužymėti aplinką. Šio tipo portretuose retai galima atspėti žmogaus profesiją, nes beveik nėra atributų. Įamžintas tik veidas, individualūs bruožai ir juose slypintis žmogaus unikalumas.
Pagal žmonių skaičių – porinis ir grupinis.
Pagal galvos laikyseną: profilis, 1/3 rakursu, "En„En face" -face“ – iš priekio, "Profil„Profil perdu"perdu“ (prarastasis profilis) – nusisukęs daugiau nei per pusę. Pagal vaizduojamą asmenį skiriamas valdovo, mokslininko portretas, taip pat [[autoportretas]]. Pagal asmens vaizdavimo būdą - – reprezentacinis ir kamerinis (intymusis) portretas.
* Satyrinis portretas, [[šaržas]], atsirado ir paplito XIX a. [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. Jame pašiepiamas ar demaskuojamas kieno nors nedoras elgesys.
* Alegorinis portretas – konkretaus žmogaus atvaizdas, išreiškiantis abstrakčią sąvoką, ar įkūnijantis mitologinį personažą arba [[herojus|herojų]].
* Imitacinis portretas – įsivaizduojamas mirusio ar istorinio asmens portretas. Kuriamas pagal vaizduojamo žmogaus laikotarpiui būdingus atributus ir menines raiškos priemones. Antkapinis
* portretasAntkapiniai portretai skiriamasskirstomi į karstinį portretą ir epitapijąepitafiją (puošni skulptūrinė plokštė pritvirtinta prie sienos ar antkapio).
Portretai paplito jau [[senovės Egiptas|senovės Egipte]], viduramžiais juos dažnai pakeisdavo [[herbas]], o XIX a., atsiradus fotografijai, portretas prarado išskirtinę reikšmę.
== Portretų pavyzdžiai ==
Menininkas, kuręskūręs daug portretų ar specializavesisspecializavęsis portretų tapyboje, vadinamas ''portretistu''. Keletas iš pačių žymiausių Europos portretistų: [[Rafaelis]], [[Ticianas]], [[Fransas Halsas]], [[Hansas Holbeinas Jaunesnysis]] ir kt. Tarp žymiausių menininkų, kurie kūrė autoportretus: [[Rembrantas]] ir [[Vincentas van Gogas]]. Tikriausiai pats žymiausias portretas yra [[Leonardas da Vinčis|Leonardo da Vinčio]] „Mona Liza“.
<gallery>
|
