Karibų krizė: Skirtumas tarp puslapio versijų

1962 m. spalio 14 d. JAV oro pajėgų žvalgybinis lėktuvas „[[U-2]]“, skrisdamas virš Kubos, iš didelio aukščio darytose fotografijose užfiksavo bazių statymo įrodymus. SSRS pusantros savaitės atmetinėjo JAV reikalavimus pašalinti raketas, kol galiausiai buvo pereita prie slaptų derybų, pasibaigusių 1962 m. [[spalio 28]] d. Viešai paskelbtas susitarimas skelbė, kad už JAV pažadą niekada neįsiveržti į Kubą, sovietai išgabens raketas atgal į SSRS, leisdami jas patikrinti [[JTO|Jungtinių Tautų]] inspektoriams. Slaptoji susitarimo dalis taip pat įpareigojo JAV pašalinti ilgojo nuotolio raketas, esančias Turkijoje.

[[Vaizdas:Jupiter IRBM.jpg|thumb|220px|Ilgo nuotolio Jupiter„Jupiter“ raketa, kurias JAV buvo dislokavusi Turkijoje.]]

6-ajame [[XX a.]] dešimtmetyje Kuboje egzistavusiegzistavusią JAV palaikomapalaikomą [[Fulgencio Batista|Batistos]] diktatūradiktatūrą [[1959]] m. išvakarėse buvonuvertė nuverstapartizaninis partizaninio judėjimojudėjimas, vadovaujamavadovaujamas jauno, iš turtingų dvarininkų šeimos kilusiokilęs advokatoadvokatas [[Fidelis Kastras|Fidelio Kastro]]. Naujoji vyriausybė netrukus nacionalizavo amerikiečių žemės valdas ir didesnius kaip 400 ha vietinių savininkų dvarus, susidorojo su politiniais oponentais, suvaržė žodžio laisvę. Kubos ir JAV santykiai sparčiai blogėjo. [[1960]] m. vasarą JAV prezidentas [[Dwight Eisenhower|Dvaitas Eizenhaueris]] pasirašė įstatymą, draudžiantį įvežti iš Kubos cukrų. F. Kastras atsakė nacionalizuodamas amerikiečių pramonės įmones, bankus, susisiekimo bei ryšių kompanijas, užmegzdamas glaudesnius ekonominius ir politinius santykius su SSRS. 1961 m. sausio mėn. JAV nutraukė su Kuba diplomatinius santykius.

Naujai išrinktas JAV prezidentas [[John F. Kennedy|Džonas Kenedis]] jau rinkiminės kampanijos metu stipriai kritikavo susidariusią padėtipadėtį, o atėjęs į valdžią palaikė slaptas žvalgybos operacijas (pavyzdžiui, įsiveržimą į [[Kiaulių įlanka|Kiaulių įlanką]] arba Kubos projektą), kuriomis nesėkmingai bandyta nuversti F. Kastro režimą ir grąžinti Kubą į JAV įtakos zoną. Tuo tarpu [[Nikita Chruščiovas]] atvirai išreiškė esamą ir būsimą paramą Kubos valdžiai.

1961 m. JAV įrengė ilgo nuotolio raketų (galinčių pasiekti [[Maskva|Maskvą]] ir kitus SSRS miestus) bazes Turkijoje ir Italijoje. Tai tapo viena iš priežasčių N. Chruščiovui atsakyti analogiškais veiksmais Kuboje.

Sužinojęs apie raketų bazes Turkijoje, N. Chruščiovas savo artimiausiems patarėjams išreiškė rūpestį, kad JAV gali surengti išpuolį vos per kelias minutes, kai tuo tarpu sovietų raketoms pasiekti JAV teritoriją prireikia pusės valandos. Tuo remiantis buvo iškelta mintis įrengti panašias bazes Kuboje, kurios turėtų dvigubą paskirtį: apsaugotų F. Kastro režimą ir išlygintų galios balansą. 1962 m. vasarą į Kubą buvo išsiųsta slapta sovietų delegacija, pateikusi F. Kastrui konkrečius pasiūlymus, su kuriais jis sutiko.

Priešingai nei JAV, kurdama bazes Turkijoje ir Italijoje, SSRS raketas į Kubą atgabeno slapta, planuodama jų buvimą atskleisti užpo kelių mėnesių. Toks poelgis lėmė, jog kai JAV žvalgyba, iš didelio aukščio darydama Kubos nuotraukas, aptiko pusiau paslėptas raketinių bazių užuomazgas, jų buvimas buvo įvertintas ne kaip diplomatinis SSRS veiksmas, bet netolimoje ateityje rengiamo užpuolimo išraiškąišraiška. Be to, iki to laiko JAV ir SSRS aukšto rango pareigūnai buvo apsikeitę pareiškimais, jogkad pirmieji netoleruos bet kokių puolamųjų ginklų dislokavimo Kuboje, o antrieji užtikrino, jog to ir nesirengiama daryti.

Spalio 14 d., gavus nepaneigiamus įrodymus apie raketines bazes Kuboje, sekančiakitą dieną apie tai buvo pranešta prezidentui J. F. Kenedžiui ir suformuotas specialus komitetas. Buvo apsvarstytos kelios veiksmų galimybės, pradedant diplomatiniu atsaku ir baigiant oro pajėgų įsiveržimu į Kuba ir bazių subombardavimu. J. F. Kenedis išliko skeptiškas jėgos panaudojimo minčiai, tačiau įsakė parengti planus įvairiems scenarijams ir paruošti armiją galimam puolimui.

[[Spalio 18]] d., neatskleisdamas turimų žvalgybos duomenų, J. F. Kenedis susitiko su SSRS Užsienio reikalų ministru [[Andrejus Gromyka|Andrejum Gromyka]]. Šis patikino, jog SSRS nesiruošia Kuboje dislokuoti puolamųjų ginklų.

[[Spalio 21]] d. specialaus komiteto susitikime buvo priimtas sprendimas taikyti Kubai jūrinę blokadą, nepraleidžiant nė vieno laivo, gabenančio ginklus. Sekančią dieną J. F. Kenedis pranešime per televiziją paskelbė apie raketų bazių suradimą ir blokados pradžią. [[Spalio 25]] d. raketų klausimas buvo iškeltas [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba|Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje]], tačiau sovietų ambasadorius Valerijus Zorinas atsisakė jį komentuoti.

Kubos jūrinė blokada sugebėjo sulaikyti keliolika SSRS laivų, tačiau tolimesniais žvalgybos duomenimis, raketinių bazių statybos nebuvo nutrauktos. Spalio 26 d. atrodė, kad derybos pasiekė aklavietę, nei JAV, nei Sovietų Sąjungai nenorint pakeisti savos pozicijos, tačiau vakare buvo gautas N. Chruščiovo laiškas su pasiūlymu pašalinti raketas už JAV pasižadėjimą neįsiveržti į Kubą. Sekančios dienos ryte buvo gautas papildomas reikalavimas pašalinti JAV raketas iš Italijos ir Turkijos. JAV nusprendė ignoruoti šį papildymą ir viešose derybose laikytis pirmojo pasiūlymo, tačiau vėliau turėjo slaptai sutikti ir su antruoju reikalavimu, apribojant jį ilgojo nuotolio raketų išgabenimu iš Turkijos.

Spalio 28 d. krizė oficialiai baigėsi. SSRS raketos buvo išgabentos iš Kubos [[lapkričio 5]]-9−9 d., o JAV ilgo nuotolio raketos Turkijoje buvo išmontuotos iki 1963 m. [[balandžio 24]] d.