|
| vikiteka = Category:Józef Franciszek Sapieha
}}
'''Juozapas Pranciškus Sapiega''' ({{be|Юзэф Францішак Сапега}}, {{pl|Józef Franciszek Sapieha}}) (apie [[1679]] m. – [[1744]] m. [[balandžio 11]] d. [[Pratulinas|Pratuline]]) – nuo [[1713]] m. [[Lietuvos dvaro paiždininkis]].
== Biografija ==
Tėvas buvo [[Gardinas|Gardino]] [[Seimo maršalka]] ir [[Lietuvos didysis žirgininkas]] - – [[Pranciškus Steponas Sapiega]], motina ''Anna Krystyna Lubomirska'', broliai [[Jonas Sapiega]] ir [[Jurgis Felicijonas Sapiega]]. [[1697]] m. pradėjo studijuoti [[Gracas|Grace]], vėliau studijavo [[Roma|Romoje]], [[Florencija|Florencijoje]] ir [[Venecija|Venecijoje]]. Keliavo po [[Bavarija|Bavariją]], [[Prancūzija|Prancūziją]], [[Olandija|Olandiją]], [[Ispanija|Ispaniją]] ir [[Osmanų imperija|Osmanų imperiją]]. [[1701]] m. grįžo į Abiejų Tautų respubliką. [[1706]] m. dalyvavo kovose prieš [[Stanislovas Leščinskis|Stanislovo Leščinskio]] priešininkus, už tai [[1708]] m. jam buvo suteiktas generolo majoro laipsnis.
[[1709]] m. atėjus į valdžią karaliui [[Augustas II|Augustui II]] prarado turėtą įtaką. Tais pačiais metais susituokė su ''Kristina Branicki'' (mirė [[1761]] m.). Su žmona susilaukė sūnaus ''Tadeušo'' ir dukros ''Teresės'', kuri ištekėjo už [[Jeronimas Florijonas Radvila|Jeronimo Florijono Radvilos]], o vėliau už [[Joachimas Karolis Potockis|Joachimo Karolio Potockio]]. [[1710]] m. už norą ir pastangas sutaikyti [[Sapiegos|Sapiegų]] šeima su naujuoju karaliumi atgavo turėtą įtaką, [[1713]] m. buvo paskirtas Lietuvos dvaro paiždininkiu. [[1717]] m. gavo [[Baltojo erelio ordinas|Baltojo erelio ordiną]]. [[1733]]-–[[1736]] m. ir vėl kovojo karaliaus sosto siekusio Stanislovo Leščinskio pusėje. [[1736]] m. grįžus į valdžią karaliui Augustui II turėjo pripažinti pralaimėjimą. Mirė [[1744]] m. [[balandžio 11]] d. [[Pratulinas|Pratulino]] kaime.
<gallery>
{{end box}}
== Nuorodos ==
* [http://mariusz.eu.pn/genealogia/rody/sapiehowie04.html Sapiegų geneologija (lenk.)].
== Literatūra ==
* Jerzy Dunin-Borkowski i Mieczysław Dunin-Wąsowicz, Elektorowie królów Władysława IV., Michała Korybuta, Stanisława Leszczyńskiego i spis stronników Augusta III. Lwów 1910, s. 199.
* Sapieha E., Saeed-Kałamajska M. Dom Sapieżyński. cz. 2. — – Warszawa: Wydawn. Nauk. PWN, 2008. S. 84.
* Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус — – Яцкевіч. — – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. — – 788 с.: іл. ISBN 985-11-0378-0.
* Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. У 6 т. Т. 6. Кн. 1: Пузыны — – Усая / Беларус. Энцыкл.; Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (галоўны рэд.) і інш.; Маст. Э. Э. Жакевіч. — – Мн.: БелЭн, 2001. — – 591 с.: іл. ISBN 985-11-0214-8.
* Андрэй Мацук, Сапега Юзаф Францішак // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. Т.2: Кадэцкі корпус — – Яцкевіч / Рэдкал.: Г.П. Пашкоў (гал.рэд.) і інш.; Маст. З.Э. Герасімовіч. – Мн.: БелЭн, 2006. –792 с.: іл. С. 544. ISBN 985-11-0315-2, ISBN 985-11-0378-0 (т. 2)
[[Kategorija:Lietuvos dvaro paiždininkiai]]
| 