Hildegarda Bingenietė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Submixster (aptarimas | indėlis)
Submixster (aptarimas | indėlis)
Eilutė 46:
[[Vaizdas:Hildegard map.jpg|thumb|right|200px| Hildegardos pamokslavimų vietos]]
 
Hildegardos regėjimai buvo išskirtinai religiniai. Ji tikėjo, kad šešie regėjimai atskleidžia būtį, o ne ją aiškina. Tuo Hildegardoje pasireiškė [[misticizmas]], priešingas [[scholastika]]i. „''Žodžiai, kuriais kalbu, yra ne iš žmogaus. Aš girdžiu juos vizijose, kurios siunčiamos man ... Dievas juda ten, kur nori, o ne tam, kad patenkintų žmogaus troškimus ... aš neturiu psitikėjimo savo galimybėmis ir tiesiu ranką Dievui, kad jis vestų mane kaip plunksną''“<ref>Ordo virtutum. Sequentia, dir. Barbara Thornton. 2 disks. Deutsche Harmonia mundi 77051-2-RG, 1982.</ref> − taip savo vizijų prigimtį aiškino Hildegarda.
 
Hildegardos muzika yra monofoninė vokalinė, labai skirtinga nuo tuo metu paplitusio [[grigališkasis choralas|grigališkojo choralo]]. Spėjama, kad dainavimui buvo pritariama tų laikų instrumentais, tačiau jokių žinių apie tai neišlikę. Muzika yra aritminė (nenurodyto ritmo). Moralinė pjesė „''Ordo Virtutum''“ susieta su Hildegardos veikalu „''Scivias''“. Pjesės pradžioje Hildegarda paaiškina, kaip ji pradėjo regėti vizijas. Po to į veiksmą įstoja dorybių alegorijos (atliekamos vienuolyno seserų). Pjesės protagonistas yra žmogiškoji siela ''Anima'', pasiruošusi žengti į dangų. Ją sugundyti bando [[velnias]], kuris žada naują pasaulio tvarką. ''Anima'' susižavi velnio vilionėmis. Po to seka kiekvienos dorybės (jų yra 16) partija, kuriai pritaria likusių dorybių choras. Siela ''Anima'' grįžta iš žemiškojo pasaulio sužeista ir suvargusi, ji tiesia rankas dorybių link, kurios jai padeda pakilti į dangų. Velnias bando paskutinę gudrybę, bet siela jį atstumia.<ref>Ordo virtutum. Sequentia, dir. Barbara Thornton. 2 disks. Deutsche Harmonia mundi 77051-2-RG, 1982.</ref>