Buran: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Antonov An-225 with Buran at Le Bourget 1989 Manteufel-2.jpg|miniatiūra|right|250px|„Buranas“„Buran“ [[Paryžiaus aviacijos paroda|Le Burže parodoje]], 1989 m.]]

[[Vaizdas:Buran in Gorky Park.jpg|miniatiūra|right|250px|„Buranas“„Buran“ Maskvos Gorkio parke]]

'''„Buranas“„Buran“''' ({{ru|Буран}}, − 'pūga') – [[Daugkartinis erdvėlaivis|daugkartinio naudojimo pilotuojamas kosminis laivas (''[[šatlas]]''), sukurtas [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungoje]]. Iki [[1988]] m. įvyko 24 skrydžiai atmosferoje ir vienas bepilotis skrydis į orbitą aplink Žemę. [[1988 m.]] pradėjus byrėti [[SSSR]], [[Daugkartinisšio erdvėlaivis|daugkartinio erdvėlaivio]] kūrimo projektas netrukus buvo uždarytas.

„Burano“ konstravimas pradėtas [[1976]] m. Šis projektas buvo panašus į [[JAV]] plėtotą „Shuttle“ programą, tačiau turėjo ir kelis išskirtinius bruožus: [[raketa-nešėja]] „Energija“, galinti iškelti į kosminę orbitą „Buraną“ arba naudingą iki 100 t masės krovinį; „Burano“ stabdymui nusileidus buvo panaudota parašiutų sistema. Šią idėją vėliau perėmė JAV šatlųdaugkartinių kūrėjaierdvėlaivių konstruktoriai.

Bepilotis erdvėlaivis aplink Žemę apskriejo du kartus, bet daugiau į kosmosą „Buranai“„Buran“ niekada nebekilo. Nepaisant to, jog [[kosmonautas|kosmonautų]] bendruomenėbendruomenės darėspaudimo didžiulįnuskraidinti spaudimą, kad erdvėlaiviserdvėlaivį į kosmosą kiltų su įgula, jis taip ir nebuvo pritaikytas žmonių gabenimui į kosmosą. „Buranai“„Buran“ buvo kurti kaip karinės paskirties erdvėlaiviai, kurių misija – gabenti ginklus, gal net ir branduolinius. Amerikietiški analogai taipogitaip pat naudoti ir kariniais tikslais.

„Buranų“ – laivų ir [[maketas|maketų]] – buvo pagaminta viršdaugiau nei 10 (tarp kurių 8 maketai). Į kosmosą autonominiu režimu pakilo 1К 11F35. Po skrydžio jis ilgą laiką dulkėjo [[Baikonuras|Baikonuro]] kosmodromo montavimo-bandymų korpuse, po to tapo [[Kazachstanas|Kazachstano]] nuosavybe. Vienu metu laivas buvo įkeistas užsienio kreditoriams. [[2002]] m. buvojį sunaikintassunaikino ant jo įgriuvusioįgriuvęs pastato stogostogas. Laivas 2K buvo 95 % paruoštas skrydžiui į sovietų kosminę stotį „[[Mir]]“. Liko Baikonure ir tapo Kazachstano nuosavybe. Laivas 3K – buvo 50 % paruoštas Tušino mašinų statybos gamykloje, vėliau parduotas. Laivai 4K ir 5K nuimti nuo pastolių, išrinkti ir sunaikinti.

Vienintelis nenuniokotas „Buranas“ yra saugomas [[Špėjeris|Špėjerio]] (''Speyer'') technikos muziejuje pietų [[Vokietija|Vokietijoje]].<ref>http://speyer.technik-museum.de/en „Buranas“ Špėjerio technikos muziejuje</ref> Į jį laivas pateko iš [[Bahreinas|Bahreino]].<ref>http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/priedai/jura/juromis-gabeno-kosmini-laiva-127449 Jūromis gabeno kosminį laivą</ref> Šis 36 m ilgio, 24 m pločio, 16 m aukščio, 61 t svorio „Buranas” skrydį atliko [[1988]] m. [[1993]] m. uždarius kosminę programą, kur naudotas šis laivas, jo savininku tapo Bahreino [[sultonas]]. Jis ir perdavė laivą „Burano” muziejui.

[[Rimantas Antanas Stankevičius|Rimantas Stankevičius]] ([[1944]]–[[1990]] m.) buvo lakūnas bandytojas, vienintelis lietuvis-kosmonautas, kuris nuo [[1984]] m. rugsėjo mėn. rengėsi skrydžiui erdvėlaiviu „Buran“. Skraidė su lėktuvais-laboratorijomis „[[Tupolev Tu-154|Tu-154]]“ ir „[[MiG-25]]“, kur buvo įrengtos „Burano“ valdymo sistemos. Moksliniame gamybiniame susivienijime „Energija“ jis buvo rengiamas „Burano“ vadu.

Lietuvos mokslininkai ir inžinieriai prisidėjo prie daugkartinio naudojimo kosminio laivo „Buranas“„Buran“ programos. [[Lietuvos tekstilės institutas]] sukūrė kosminio laivo šilumos [[izoliacija|izoliacines]] plokštes, kosmonautų rūbus ir [[skafandras|skafandrus]]. [[Kauno technologijos universitetas]] pagal programą „Energija-Buranas“ sukūrė [[ultragarsas|ultragarsinį]] srauto matuoklį. Tačiau

[[1990]] m. tiesioginaitiesioginiai ryšiai su Rusijos aukštųjų technologijų kosmoso ir karinių programų kūrėjais ir įgyvendintojais nutrūko.<ref>http://www.space-lt.eu/kosminis-periodas.htm Lietuvių indėlis „Burano“ programoje</ref>