Rozenkreiceriai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Rozenkreiceriais buvo laikomi [[Francis Bacon|Frensis Bekonas]], [[Dekartas]]. [[XVIII a.]] pabaigoje atsirado daug organizacijų siejųsių save ir kildinusių iš rozenkreicerių. Viena jų - Auksinių rozenkreicerių ordinas. Tačiau rašytiniais dokumentais organizacijos sąsajos su realiai ar neva egzistavusiu ordinu XV-XVIII a. nepatvirtintos. Šios organizacijos [[filosofija]] grindžiama siekimu atskleisti žemiškosios laimės ir amžinojo gyvenimo paslaptis, o [[teosofija]] – atskleisti dieviškumo paslaptį.

Auksiniams Rozenkreiceriams save priskirdavo alchemikai. Tuo metu vyko [[masonai|masonų]] ir rozenkreicerių suartėjimas, jų idėjos, siekiai, filosofija, ritualai susipynė. Ordinui vadovavo imperatorius ir vice-imperatorius su neaiškiais įgaliojimais. Ordino nariai buvo suskirstyti į 7 klases, jas sudarė 77 “magai“, 2700 „vyriausieji pirmojo rango filosofai“, 3900 „vyriausieji antrojo rango filosofai“, 3000 ‚jaunesnieji magai“, 1000 „adeptai“, 1000 jaunų ordino narių, nevykdžiųsių savarankiškų veiksmų, neįvardintas kiekis ordino naujokų.