Vikipedija

Antanas Škėma: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
SNėra keitimo santraukos
red.
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
| fonas = culture
| vardas = Antanas Škėma{{PAGENAME}}
| paveikslėlis = Antanas_Škėma.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis = 180px
| gimimo data = {{Gimė|1910|11|29}}
| gimimo vieta = [[Lodzė]]je, [[Lenkija|Lenkijoje]]
| mirties data = {{Mirė|1961|909|11|1910|11|29}}
| mirties vieta = [[Yst Kokalikas]], [[Pensilvanija|Pensilvanijoje]]
| tautybė =
| sutuoktinis = ▼
| tėvas =
| motina =
▲| sutuoktinis = Janina Škėmienė
| vaikai =
| vaikai = Kristina Škėmaitė-Snyder
<!-- Veikla -->
| veikla = lietuvių išeivijos rašytojas, prozininkas ir, dramaturgas, [[modernizmas|modernizmo]] atstovas, didžiausias novatorius lietuvių [[Literatūra|literatūroje]]. aktorius
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
<!-- Išsilavinimas -->
| išsilavinimas =
| alma_mater =
eilutė 30 ⟶ 28:
}}
 
'''Antanas Škėma''' ([[1910]] m. [[lapkričio 29]] d. [[Lodzė]]je, [[Lenkija|Lenkijoje]] – [[1961]] m. [[rugsėjo 11]] d. [[Pensilvanija|Pensilvanijoje]], [[JAV]]) – lietuvių išeivijos rašytojas, prozininkas ir, dramaturgas, literatūros kritikas, aktorius, režisierius, [[modernizmas|modernizmo]] atstovas, didžiausias novatorius lietuvių [[Literatūra|literatūroje]].
 
== Biografija ==
Gimė [[1910]] m. (pagal gimimo liudijimą – [[1911]] m.) [[Lodzė]]je, [[Lenkija|Lenkijoje]], kur jo tėvas buvo išsiųstas mokytojauti. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais su tėvais gyveno [[RusijaVoronežas|RusijojeVoroneže]] (Rusija), [[1921]]vėliau m. grįžo į– [[LietuvaUkraina|LietuvąUkrainoje]].
 
Mokėsi[[1921]] m. grįžo į [[RadviliškisLietuva|RadviliškioLietuvą]]. Mokėsi [[Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinė mokykla|Radviliškio progimnazijoje]], [[Kauno Aušros gimnazija|Kauno „Aušros“ gimnazijoje]]. [[1929]] m. įstojo į [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] Medicinos fakultetą, [[1931]] m. perėjo į [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] [[VDU Teisės fakultetas|Teisės fakultetą]]. [[1935]] m. įstojo į [[Vladas Fedotas-Sipavičius|Vlado Sipavičiaus-Fedoto]] vadovaujamą dramos studiją. Dar būdamas joje, buvo priimtas į [[Valstybės teatras|Valstybės teatrą]] Kaune. [[1936]]–[[1940]] m. Valstybės teatro aktorius. 1940–[[1944]] m. [[Vilniaus miesto teatras|Vilniaus miesto teatro]] aktorius, vėliau – ir režisierius. Vaidino beveik visuose tuo metu statytuose spektakliuose. [[1941 m. birželio sukilimas|1941 m. Birželio sukilimo]] dalyvis.
 
1944 m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], kur dirbo įvairiuose lietuvių meniniuose sambūriuose: [[Augsburgas|Augsburgo]] dramos teatre, [[Hanau]] „Atžalyne“, meno ansamblyje „Sietynas“, „Dainavos“ meno ansamblyje, „Klumpės“ literatūriniame kabarete. [[1949]] m. atvyko į [[JAV]]. Dirbo įvairius fizinius darbus – fabriko darbininku, lifto aptarnautoju. Dalyvavo kultūriniuose sambūriuose, vaidino [[Čikaga|Čikagos]] teatre, [[Bostonas|Bostono]] dramos sambūrio pastatymuose. [[1960]]–[[1961]] m. dirbo „Vienybės“ redakcijoje. Skaitė daug paskaitų, rašė ir spausdino straipsnius teatro ir literatūros klausimais įvairiuose leidiniuose. Žuvo automobilio avarijoje [[Pensilvanija|Pensilvanijoje]]. <ref>http://www.maironiomuziejus.lt/index.php?id=1277&PHPSESSID=a7ebc9800c6b42fffe58faa5bf5f401b</ref><ref>{{TLE|4|210|[[Vytautas Kazakevičius (1930)|Vytautas Kazakevičius]]}}</ref>
[[1935]] m. įstojo į [[Vladas Fedotas-Sipavičius, Sipaitis|Vlado Sipavičiaus-Fedoto]] vadovaujamą dramos studiją. Dar būdamas joje, buvo priimtas į [[Valstybės teatras|Valstybės teatrą]] [[Kaunas|Kaune]]. [[1936]]–[[1940]] m. Valstybės teatro aktorius, [[1940]]–[[1944]] m. [[Vilniaus miesto teatras|Vilniaus miesto teatro]] aktorius, vėliau – ir režisierius. Vaidino beveik visuose tuo metu statytuose spektakliuose.
 
[[1944]] m. išvyko į [[Vokietija|Vokietiją]], kur dirbo įvairiuose lietuvių meniniuose sambūriuose: [[Augsburgas|Augsburgo]] Dramos teatre, [[Hanau]] „Atžalyne“, meno ansamblyje „Sietynas“, Dainavos meno ansamblyje, Klumpės literatūriniame kabarete.
 
[[1949]] m. atvyko į [[JAV]], aktyviai tęsė teatrinę ir kultūrinę veiklą. Vaidino [[Čikaga|Čikagos]] teatre, [[Bostonas|Bostono]] dramos sambūrio pastatymuose. [[1960]]–[[1961]] m. dirbo „Vienybės“ redakcijoje. Skaitė daug paskaitų, rašė ir spausdino straipsnius teatro ir literatūros klausimais įvairiuose leidiniuose.
 
Žuvo automobilio avarijoje [[Pensilvanija|Pensilvanijoje]].
 
== Kūryba ==
Debiutavo 1929 m. [[Lietuvos aidas|„Lietuvos aide“]] išspausdinta novele „Baimė“. Kūryba labai autobiografiška: pagrindiniuose jo kūrinių herojuose dažnai galima išvysti paties rašytojo bruožus, dažnai minimi [[Kaunas]], [[Ukraina]], kur A. Škėma praleido vaikystę ir jaunystę, vaizduojami miestai, kuriuose jis gyveno vėliau. „Baltos drobulės“ pagrindinis veikėjas Antanas Garšva dirbo liftininku, kaip ir pats Škėma. Stilius originalus, kupinas netikėtų metaforų, pasąmonės prasiveržimų, nuostabių grožio švystelėjimų, yra stilistinių kontrastų: greta lyrinių, estetiškai švelnių atskleidimų staiga parodomi vulgarūs, ciniški vaizdai, šiurkštūs žodžiai.
 
Kūrybai būdinga [[ironija]], autoironija, [[groteskas]], siurrealistinė poetika (iracionalūs vaizdai, alogizmas, pasąmonės srautas su praeities fragmentais, vizijom) rodo psichologinę ir filosofinę neviltį. Autorius atsisako klasikinių prozinio pasakojimo bei draminės kalbos formų – aiškios išorinio ir vidinio pasaulio srities, laiko, erdvės, vientisumo, nuoseklaus siužeto. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai tik neapgalvotas sąmonės srautas, valdomas atsitiktinių impulsų ir subjektyvių nuotaikų. Tačiau įsigilinus pastebimas apgalvotas planas, randamos nuorodos į kultūros ženklus, į [[Biblija|Bibliją]], [[mitologija|mitologiją]], filosofinius kūrinius. Todėl norint suprasti A. Škėmos kūrybą, reikia nemenkos erudicijos.▼
Stilius originalus, kupinas netikėtų metaforų, pasąmonės prasiveržimų, nuostabių grožio švystelėjimų, yra stilistinių kontrastų: greta lyrinių, estetiškai švelnių atskleidimų staiga parodomi vulgarūs, ciniški vaizdai, šiurkštūs žodžiai.
 
Rašytojo kūryboje jaučiama [[Vakarų pasaulis|Vakarų]] kultūros įtaka. Jis pats teigė, jog lietuvių meninis žodis turėtų pasiremti šiuolaikiniu Vakarų mentalitetu, kurį formuoja [[ZigmundasSigmund FroidasFreud|Zigmundo Froido]] ir [[KarlasCarl GustavasGustav JungasJung|Karlo Jungo]] teorijos, [[Igoris Stravinskis|I.Igorio Stravinskio]] ir [[Bela Bartokas|B.Bela Bartoko]] muzika, [[PablasPablo PikasoPicasso|Pablo Pikaso]] ir [[Salvadoras Dali|Salvadoro Dali]] tapyba, [[Arthur Rimbaud|A.Arturo Rimbaud]] ir [[Ezra Pound|E. Poundo]] poezija, [[FrancasFranz Kafka|Franco Kafkos]] ir [[AlberasAlbert KamiuCamus|Albero Kamiu]] proza.▼
▲Kūrybai būdinga [[ironija]], autoironija, [[groteskas]], siurrealistinė poetika (iracionalūs vaizdai, alogizmas, pasąmonės srautas su praeities fragmentais, vizijom) rodo psichologinę ir filosofinę neviltį. Autorius atsisako klasikinių prozinio pasakojimo bei draminės kalbos formų – aiškios išorinio ir vidinio pasaulio srities, laiko, erdvės, vientisumo, nuoseklaus siužeto. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai tik neapgalvotas sąmonės srautas, valdomas atsitiktinių impulsų ir subjektyvių nuotaikų. Tačiau įsigilinus pastebimas apgalvotas planas, randamos nuorodos į kultūros ženklus, į [[Biblija|Bibliją]], [[mitologija|mitologiją]], filosofinius kūrinius. Todėl norint suprasti A. Škėmos kūrybą, reikia nemenkos erudicijos.
 
== Bibliografija ==
▲Rašytojo kūryboje jaučiama [[Vakarų pasaulis|Vakarų]] kultūros įtaka. Jis pats teigė, jog lietuvių meninis žodis turėtų pasiremti šiuolaikiniu Vakarų mentalitetu, kurį formuoja [[Zigmundas Froidas|Zigmundo Froido]] ir [[Karlas Gustavas Jungas|Karlo Jungo]] teorijos, [[Igoris Stravinskis|I. Stravinskio]] ir [[Bela Bartokas|B. Bartoko]] muzika, [[Pablas Pikaso|Pablo Pikaso]] ir [[Salvadoras Dali|Salvadoro Dali]] tapyba, [[Arthur Rimbaud|A. Rimbaud]] ir [[Ezra Pound|E. Poundo]] poezija, [[Francas Kafka|Franco Kafkos]] ir [[Alberas Kamiu|Albero Kamiu]] proza.
<small>
* Nuodėguliai ir kibirkštys: novelės. – Tübingen: Patria, 1947. – 128 p.
* Živilė: drama, 1948 m.
* Šventoji Inga (dail. [[Algirdas Kurauskas]]). – Chicago: Terra, 1952. – 226 p.
* Pabudimas: drama. – Chicago: Terra, 1956. – 64 p.
* Žvakidė: dviejų veiksmų vaidinimas. – Brooklyn, N.Y.: Darbininkas, 1957. – 101 p.
* Balta drobulė: romanas. – London: Nida, 1958. – 192 p.
* Čelesta: novelės. – London: Nida, 1960. – 69 p.
* Raštai / Antanas Škėma. – 3 t. – Chicago: A. Škėmos raštų leidimo fondas, 1967–1985.
* Apokaliptinės variacijos (redagavo Domas Velička). – Čikaga: Pedagoginis lituanistikos institutas, 1970. – 45 p.
* Balta drobulė: romanas (fotogr. leidimas, orig. Čikaga, 1967). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjunga, 1990. – 181 p.
* Rinktiniai raštai / Antanas Škėma (parengė [[Algirdas Landsbergis]] ir kt.). – 2 t. – Vilnius: Vaga, 1994.
* Antano Škėmos Balta drobulė: pasaulis ir diskursas (sud. Loreta Mačianskaitė). – V.: Lietuvių literatūros ir tautosakos inst., 1998. – 198 p. – ISBN 9986-513-45-6
* Balta drobulė: romanas (parengė Eglė Bielskytė). – Vilnius: Baltos lankos, 1999. – 174 p. – ISBN 9986-861-98-5
* Balta drobulė: romanas. – Vilnius: Alma littera, 1999. – 238 p. – ISBN 9986-02-697-0
* Balta drobulė: romanas. – 2-asis leidimas. – Vilnius: Alma littera, 2001. – 238 p. – ISBN 9986-02-697-0
* Saulėtos dienos: romanas. – Vilnius: Baltos lankos, 2002. – 92 p. – ISBN 9955-429-87-9
* Saulėtos dienos: romanas [Brailio raštas] (redaktorius Alvydas Tamošaitis). – Vilnius: Lietuvos aklųjų biblioteka, 2003.
* Balta drobulė: romanas. – 3-asis leidimas. – Vilnius: Alma littera, 2003. – 238 p. – ISBN 9986-02-697-0
* Balta drobulė: romanas (parengė Eglė Bielskytė). – Vilnius: Baltos lankos, 2004. – 174 p. – ISBN 9986-861-98-5
* Balta drobulė: romanas (parengė Agnė Iešmantaitė). – Vilnius: Žaltvykslė, 2005. – 162 p. – ISBN 9986-06-082-6
* Pabudimas: drama; Novelės (parengė Agnė Iešmantaitė). – Vilnius: Žaltvykslė, 2006. – 102 p. – ISBN 9986-06-081-8
* Balta drobulė: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2006. – 238 p. – ISBN 9986-02-697-0
* Balta drobulė: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2009. – 237 p. – ISBN 978-9955-38-406-9
* Žingsniai ir laiptai: proza, drama / Antanas Škėma (sud. Loreta Mačianskaitė). – Vilnius: LRS leidykla, 2010. – 494 p.: portr. – ISBN 978-9986-39-656-7
* Balta drobulė: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2012. – 237 p. – ISBN 978-9955-38-406-9
</small>
 
== KūriniaiŠaltiniai ==
{{ref}}
* „Nuodėguliai ir kibirkštys“ ([[1947]] m.)
* „Živilė“ ([[1948]] m.)
* „Šventoji Inga“ ([[1952]] m.)
* „Pabudimas“ ([[1956]] m.)
* „Žvakidė“ ([[1957]] m.)
* „Balta drobulė“ ([[1958]] m.)
* „Čelesta“ ([[1960]] m.)
* „Apokaliptinės variacijos“ ([[1970]] m.)
 
== Nuorodos ==
* [http://www.rasyk.lt/index.phprasytojai/fuseaction,writersantanas-skema.view;id,461html Literatūros kūrinių kampelis].
 
[[Kategorija{{DEFAULTSORT:Lietuvos rašytojai|Škėma, Antanas]]}}
[[Kategorija:Lietuvos aktoriai|Škėma, Antanasrašytojai]]
[[Kategorija:JAVLietuvos lietuviai|Škėma, Antanasaktoriai]]
[[Kategorija:JAV lietuviai]]
 
[[en:Antanas Škėma]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Antanas_Škėma"