Viduramžiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 217.9.242.204 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo keitimas) |
|||
Eilutė 98:
Laivai [[XV amžius|XV]] amžiuje jau buvo pakankamai geri tolimoms kelionėms. Aušo [[Didieji geografiniai atradimai|Didžiųjų Geografinių atradimų]] amžius, išplėtęs tiek visuomenės pasaulėvaizdį, tiek monarchų lobynus. Trumpiau tariant, Europa [[XVI amžius|XVI amžių]] pasitiko visiškai kitokia nei ankstesniuosius. Europiečiai išgyveno vieną intensyviausių laikmečių savo istorijoje.
== Viduramžiai Lietuvoje ==
[[Vaizdas:Vytautas_the_great.jpg|thumb|240px|XVII a. Lietuvos dailininkas.
Vytautas Didysis]]
''pagrindinis straipsnis: [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuva viduramžiais]]''
Lietuvoje viduramžiais vykę procesai stipriai skyrėsi nuo „klasikinio“ Vakarų Europos modelio. Kalbėti apie Viduramžių Lietuvą galima tik su didelėm išlygom, o išskirti Ankstyvuosius, Brandžiuosius ar Vėlyvuosius viduramžius apskritai neįmanoma. Juk net procesai, bent kiek panašūs į Vakarų Europos čia ėmė rastis tik [[XIV amžius|XIV]] amžiaus antroje pusėje. [[V amžius|V]]-[[XII amžius|XII]] amžiuje Lietuvos teritorijoje formavosi [[baltai|baltų]] [[gentis|genčių]] ir genčių junginių, [[žemė|žemių]], sistema. Kontaktai su kitais kraštais tuo metu apsiribojo plėšikavimo žygiais į Rusios kunigaikštystes ir Lenkiją. Kuršių gentys [[IX amžius|IX]]-[[X amžius|X]] amžiuje atrėminėjusios vikingų antpuolius, vėliau pačios ėmė plėšti vakarines [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] pakrantes. XIII a. pradžioje į baltų žemes paskui pirklius atsikėlė [[riterių ordinas|riterių ordinai]]. Vienas [[lyviai|lyvių]] žemėse, [[Rygos įlanka|Rygos įlankoje]], kitas [[prūsai|prūsų]] žemėse. Taip prasidėjo vokiečių [[kolonizacija]] Pabaltyje, paspartinusi Lietuvos valstybės atsiradimą apie [[1240]]-uosius. Po nesėkmingo [[Mindaugas|Mindaugo]] bandymo apkrikštyti valstybę ir įsilieti į krikščionišką pasaulį, tęsėsi ilgas izoliacijos ir karų su ordinais laikotarpis. Tuo pat metu vyko ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] ekspansija į rusų žemes. XIV a. pirmoje pusėje [[Didysis kunigaikštis]] [[Gediminas]] bandė pralaužti šią izoliaciją ir užmegsti diplomatinius santykius su Vakarais. Į Vilnių buvo pakviesti amatininkai, leista steigti vienuolynus.
Tačiau rimtos permainos į LDK atėjo tik XIV a. pabaigoje, po Krėvos sąjungos su Lenkija [[1385]] metais. Lietuva buvo pakrikštyta, baigė formuotis feodalinė sistema (kai Vakarų Europoje prasidėjo valstybių centralizacija). Tai LDK politinės galios viršūnės laikotarpis, kuris pelnytai siejamas su [[Vytautas|Vytauto Didžiojo]] vardu. Valstybės plotas siekė nuo Baltijos iki [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]]; [[1410]] metais kartu su lenkais [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšyje]] lietuviai įveikė didžiausią savo priešą, [[Vokiečių ordinas|Kryžiuočių ordiną]], kuris po to daugiau ir nebeatsigavo. Tačiau kultūriniu atžvilgiu valstybė, priversta beveik du šimtus metų kovoti dėl išlikimo, buvo beviltiškai atsilikusi. Po Vytauto mirties šalį susilpnino kovos dėl valdžios. Tuo naudojosi Lenkija, sustiprindama savo įtaką šalyje. Pasibaigus kovoms ir valdovu paskyrus mažametį [[Kazimierą]], prie valstybės vairo stojo per palyginti labai trumpą laiką Vytauto suformuota [[bajorija]]. Valstybiškai mąstę didikai iki pat [[Liublino unija|Liublino unijos]], o ir po jos kovojo prieš Lenkijos įtaką.
== Religija ==
| |||