Štirijos kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S typos |
|||
Eilutė 72:
Išmirus Otokarų dinastijai Štirija pateko į [[Babenbergai|Babenbergų dinastijos]] valdžią pagal [[Georgenbergo sutartis|Georgenbergo sutartį]]. Po Babenbergų dinastijos išmirimo Štiriją valdė Vengrija ([[1254]]-[[1260|60]]); Čekijos karalius [[Pšemyslas Otokaras]]; [[1276]] m. atiteko [[Habsburgai|Habsburgams]].
[[Osmanų imperija|Osmanų]] invazijos [[XVI amžius|XVI]] ir [[XVII amžius|XVII a.]] regionas stipriai nukentėjo ir prarado daugybę gyventojų. Turkai į Štiriją buvo įsiveržę mažiausiai dvidešimt kartų, bažnyčios, vienuolynai, miestai ir kaimai buvo sugriauti ir
== Reformacija ==
Eilutė 78:
[[Reformacija]] šalį pasiekė apie [[1530]] m. Austrijos kunigaikštis [[Karolis II (Austrija)|Karolis II]]-asis (valdęs [[1564]]-[[1590|90]]), kurio žmona buvo katalikų Bavarijos kunigaikštytė Marija, šalyje pradėjo [[Kontrreformacija|kontrreformaciją]]. [[1573]] m. jis pakvietė į Štiriją [[jėzuitai|jėzuitus]] ir 1586 m. įkūrė katalikišką [[Graco universitetas|Graco universitetą]]. [[1598]] m. jo sūnus ir pasekėjas [[imperatorius Ferdinandas II]]-asis uždarė visas protestantiškas mokyklas ir išvijo protestantų mokytojus ir pamokslininkus: protestantizmas išliko tik keliuose izoliuotuose kalnų slėniuose, pvz., Ino (''Inn'') slėnyje ir Muro (''Mur'') slėnyje. Pagal [[1555]] m. [[Augsburgo taika|Augsburgo taiką]] buvo remiamasi principu ''cuius regio eius religio'' ir tik didikai nebuvo verčiami grįžti į katalikybę – jie galėjo privačiai savo namuose praktikuoti protestantizmą.
Ferdinandui [[1619]] m. tapus Šventosios Romos imperijos imperatoriumi ir [[1620]] m. sutriuškinus savo protestantiškuosius oponentus [[Baltojo kalno mūšis|Baltojo kalno mūšyje]] netoli [[Praha|Prahos]], jis [[1625]] m. visiškai uždraudė protestantiškąsias bažnytines apeigas. [[1628]] m. jis nurodė, kad didikai taip pat turi grįžti į katalikybę.
Antroje XVII a. pusėje atnaujinus veiksmus prieš protestantus izoliuotuose kalnų slėniuose dalis valstiečių ir protestantų dvasininkų, nesutikusių atsisakyti protestantizmo buvo ištremti iš išvyko į Transilvaniją. Tik [[1781]] m. [[imperatorius Jozefas II|imperatoriaus Jozefo II-ojo]] išleistas Tolerancijos aktas nutraukė religinius persekiojimus. Protestantams suteikta teisė kurti parapijas ir praktikuoti religiją.
| |||