Europos ekonominė bendrija: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

== Istorija ==

[[1950]] m. [[gegužės 9]] d. [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[užsienio reikalų ministras]] [[Roberas Šumanas]] pasiūlė [[Vokietija]]i sujungti abiejų valstybių anglių ir plieno išteklius į vieną organizaciją, atvirą ir kitoms valstybėms. Šeštajame dešimtmetyje šešios Europos šalys – [[Belgija]], [[Italija]], [[Liuksemburgas]], [[Nyderlandai]], Prancūzija ir Vokietija nusprendė sutelkti savo [[Ekonomika|ekonominius]] išteklius ir sukurti bendrų sprendimų priėmimo ekonominiais klausimais sistemą. Jos įkūrė tris organizacijas:

* 1951 m. [[Paryžius|Paryžiuje]] – Europos anglių ir plieno bendriją, EAPB (''European Coal and Steel Community'', ECSC),

 

== Veikla ==

[[1952]] m. [[liepos 23]] d. įsigaliojo Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis. Veiklą pradėjo ''Europos anglių ir plieno bendrija''.

 

 

== Teisinis pagrindas ==

Svarbiausios EEB sutartys buvo:

* Romos sutartis – 1957 m. [[kovo 25]] d. Romoje pasirašyta sutartis, kuria buvo įsteigta Europos ekonominė bendrija.

 

EEB teisės aktus sudarė:

* '''Reglamentas''' yra privalomas visa apimtimi ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Jis įsigalioja visose šalyse narėse iškarto po to, kai yra paskelbiamas Europos Bendrijų „Oficialiajame leidinyje“ arba nuo reglamente nurodytos datos, yra privalomas be išimties visiems EEB teisės subjektams ir nepalieka jo įgyvendinimo priemonių pasirinkimo laisvės.

* '''Direktyva''', suformuluojanti uždavinius ir tikslus, kurie yra privalomi visoms valstybėms narėms, tačiau sprendimą dėl jų taikymo nacionaliniu lygiu priima pačios valstybės narės. Direktyvos taikomos derinti, koordinuoti tiems nacionaliniams įstatymams, kurių įvairovė ar netolygumai trukdo veikti bendrajai rinkai.

 

== Pagrindinės institucijos ==

* EBPO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija,

* EBTT, Europos Bendrijų Teisingumo Teismas,

{{ES laiko juosta}}

 

{{Link GA|ja}}

 

[[ar:سوق أوروبية مشتركة]]