Matas Pretorijus: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 24:
== Biografija ==
Gimė [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašte]] dirbusio diakono Kristupo Pretorijaus, atvykusio iš [[Brandenburgas|Branderburgo]] Markos, šeimoje. Iš motinos pusės galimai giminiavosi su [[Jonas Bretkūnas|Jonu Bretkūnu]]. [[1655]]–[[1657]] m. studijavo [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universitete]], nuo [[1657]] m. – [[Rostoko universitetas|Rostoko universitete]]. [[1660]] m. tapo laisvųjų mokslų ir filosofijos magistru. Mokėjo vokiečių, lotynų, lietuvių ir lenkų kalbas, į lietuvių kalbą vertė giesmes.
[[1661]] m. pradėjo dirbti Klaipėdos lietuvių kunigo Jono Lėmano padėjėju, [[1663 m.]] ar [[1664 m.]] persikėlė į [[Nybudžiai|Nybudžius]]. Ten rinko etnografinę, kalbinę, istorinę medžiagą, parašė didesnę dalį 18 knygų enciklopedinio pobūdžio kūrinio „Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla“ (Deliciae Prussicae oder Preussische Schaubühne). Jį rašė remdamasis antikos rašytojų, viduramžių kronikų, XVI–XVII a. Europos istorikų ir keliautojų knygomis, bažnyčios istorijos, o ypač senovės prūsų gyventos teritorijos istoriją aprašančiais veikalais, paties surinkta informacija apie krašto gyventojų gyvenimo būdą, papročius, tikėjimus ir kalbą; rėmėsi [[Simonas Grunau|Simono Grunau]], [[Jonas Bretkūnas|Jono Bretkūno]], [[Kristoforas Hartknochas|Kristoforo Hartknocho]] darbais. Negalėdamas suderinti istoriko ir liuteronų kunigo darbo, kilus pasaulėžiūrinei krizei, [[1684 m.]] perėjo į [[katalikybė|katalikybę]] ir išvyko į [[Olivos vienuolynas|Olivos vienuolyną]] [[Lenkija|Lenkijoje]]. Kurį laiką dirbo [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] karaliaus istoriografu. <ref>„Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ III t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 2003. T.1: 100–101 psl.</ref>.
| |||