Uždauguvio kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Tocekas (aptarimas | indėlis)
S Atšauktas naudotojo 5.20.172.244 (Aptarimas) darytas keitimas 4210030
Eilutė 64:
[[1561]] m. [[spalio 12]] d. į Vilniaus seimą atvyko Livonijos ordino magistras Gotardas Ketleris su riteriais, Rygos arkivyskupas Vilhelmas ir rygiečiai tartis dėl Livonijos pasidavimo Lietuvai. Livonija pripažino karalių Žygimantą Augustą bei jo palikuonis savo valdovais. Gotardas Ketleris iš Lenkijos ir Lietuvos valstybės leno teise gavo valdyti [[Kuršas|Kuršą]] ir [[Žiemgala|Žiemgalą]]. [[1562]] m. [[vasario 17]] d. Gotardas Ketleris Rygoje, ordino rūmų salėje, po Mykolo Radvilos kojomis sudėjo Rygos miesto, ordino archyvo raktus ir antspaudą, padėjo nusiėmęs savo apsiaustą, kryžių ir paauksuotą togą. Mikalojus Radvila Juodasis priėmė priesaiką iš Livonijos luomų ir naujojo Kuršo kunigaikščio ir Gotardą Ketlerį paskelbė Kuršo ir Žiemgalos kunigaikščiu bei karaliaus vietininku Livonijoje. Likusi Livonija, lenkiškai pavadinta Infliantais, buvo prijungta prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o Šiaurės Estija liko Švedijai kaip [[Švedijos Estija|Estijos kunigaikštystė]].
===Pabaiga===
Nuo [[17211621]] m. [[Ništato taika|Ništato sutartimi]] švedams gavus Rygą, Livonijos kunigaikštystė buvo padalinta. Šiaurinės jos dalys (Pietų Estija ir Latvijos Vidžemė) atiteko [[Švedijos imperija]]i, ir buvo vadinamos [[Švedijos Livonija]]. Pietinė dalis ([[Latgala]]) liko Lenkijai-Lietuvai ir toliau buvo vadinama lenkų Livonija (''Inflanty Polskie''). Ji sutapo su [[Livonijos vaivadija]].
 
Po Šiaurės karo (1700–1721) švedų Livonijos teritorijas prijungus prie [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]], jos sudarė [[Livonijos gubernija|Livonijos (arba Lifliandijos) guberniją]]. Livonijos vaivadija Abiejų Tautų Respublikos sudėtyje išliko iki [[1772]] m.