Balkanai: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Balkans-political-map-small.png|right|thumb|275px|Politinis žemėlapis 2005  m.  – Balkanų šalys pažymėtos žaliai]]

'''Balkanai''' arba '''Balkanų pusiasalis'''  – pusiasalis [[Europa|Europos]] pietuose, rytinėje dalyje. Plotas apie 666,7 tūkst. km², gyventojų apie 60 mln. Pusiasalio teritorijoje yra [[Albanija]], [[Bosnija ir Hercegovina]], [[Bulgarija]], [[Turkija]] ([[Trakija]]), [[Kroatija]], [[Kosovas]], [[Makedonija|Bùvusioji Jugoslãvijos Respùblika Makedònija (Makedonija)]], [[Valakija]], [[Serbija]], [[Juodkalnija]] bei [[Slovėnija]]. Pusiasalį vakaruose skalauja [[Adrijos jūra]], pietvakariuose [[Jonijos jūra]], o rytuose  – [[Juodoji jūra]]. Su pagrindine Europos žemyno dalimi ribojasi plačia juosta, šiaurine riba laikomos Dunojaus ir Savos upės. Graikija dažniausiai Balkanams nepriskiriama, kadangi ji priklauso [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] valstybėms.

Žodis ''Balkanai'' yra turkiškos kilmės ir reiškia 'kalnas'. Paviršius labai įvairus, išraižytas giliais slėniais, įvairiomis kryptimis besidriekiančiais kalnais ir nedidelėmis, bet gausiomis lygumomis, iš kurių plačiausios yra rytų Trakijoje, rytų Rumelijoje ir Dunojaus žemupyje. Kalnai skiriami į 3 grupes: dinarų sistema, Makedonijos-Trakijos sistema ir Balkanų kalnai. Šiaurėje Balkanai ribojasi su Julijaus Alpėmis ir [[Karpatai]]s. Per Balkanus teka [[Dunojus]], [[Sava]], [[Vardaras]], [[Marica]]. [[Vakarų Morava]]. Yra dideli [[Skadaro ežeras|Skadaro]] (Škoderio), [[Ochrido ežeras|Ochrido]], [[Prespos ežeras|Prespos]] ežerai.

Balkanų pusiasalis pasižymi didele etnine įvairove, dėl ko juose nuolat vyksta svarbūs socialiniai ir politiniai procesai, susiję su tautų sambūviu. Vyrauja pietų [[slavai]] ([[bulgarai]], [[serbai]], [[bosniai]], [[kroatai]], [[slovėnai]], [[makedonai (slavai)|makedonai]], [[juodkalniečiai]]) ir romaniškos [[rumunai|rumunų]] ir [[moldovai|moldovų]] tautos. Šnekama [[bulgarų kalba|bulgarų]], [[makedonų kalba|makedonų]] ir [[slovėnų kalba|slovėnų]] kalbomis. [[Serbų kalba|Serbų]], [[kroatų kalba|kroatų]], [[bosnių kalba|bosnių]] ir [[juodkalniečių kalba|juodkalniečių]] kalbos - – labai panašios, ir anksčiau buvo įvardijamos kaip viena [[serbų-kroatų kalba]]. [[Rumunų kalba|Rumunų]] ir [[moldovų kalba|moldovų]] kalbos, faktiškai yra ta pati, dėl politinių priežasčių skilusi, rumunų kalba, nors moldovai anksčiau ir naudojo kirilicos, ne rumunų naudojamą, lotynišką raštą. Dėl tautų įvairovės yra net susiformavęs terminas  – balkanizacija, reiškiantis tautų susiskirstymą į mažesnes, jų fragmentaciją.

Balkanai - – savitas kultūrinis regionas, kurio šalys susietos tarpusavyje tam tikrais kultūriniais bruožais. Į šį regioną nuo [[ankstyvieji viduramžiai|Ankstyvųjų viduramžių]] plito kultūra, paremta [[Bizantija|Bizantijos]] modeliu: čia išplatinta [[ortodoksinė krikščionybė]], kultūrine kalba buvo laikoma [[graikų kalba]], paplito [[graikų raštas]] bei iš jo kilusios rašto sistemos [[kirilica]] ir [[glagolica]]. Balkanų šalys sudaro atskirą pasaulio civilizaciją.

Balkanai yra strateginėje vietoje, jie yra tarsi tiltas iš pietų ir vakarų Europos į [[Azija|Aziją]]. Juos įvairiu mastu buvo užkariavę daug kitų tautų  – totoriai, turkai, rusai ir kt.

=== Bizantijos imperija ===

=== Balkanai XI-XVIXI–XVI a. ===

=== Balkanai per I pasaulinį karą ir tarpukariu ===
Prieš [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] čia vyko intensyvios išsivadavimo nuo [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] kovos  – [[Balkanų karai]].