Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
nėra keitimo aprašymo
S
S
[[Vaizdas:Battle of Orsha (1514-09-08).jpg|thumb|right|350px|[[Oršos mūšis]] – tai [[1514]] m. [[rugsėjo 8]] d. įvykęs vienas garsiausių LDK kariuomenės mūšių, kuriame buvo sutriuškinta [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė|Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės]] kariuomenė]]
[[Vaizdas:Lietuviai kovoja su vokiečiais. Lithuanians fighting the Teutonic Knights.jpg|thumb|right|350px|Reljefas iš [[Marienverderio pilis|Marienverderio pilies]] (dabar –dab. [[Kvidzynas]]), vaizduojantis lietuvių kovas su [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordinu]] ([[XIV a.]] pirmosios pusės reljefo rekonstrukcija)]]
 
'''Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenė''' – [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos]] organizuota karinė jėga, veikusi nuo [[1253]] m. iki [[1263]] m. ir nuo [[1275]] m. iki [[1569]] m. Po [[Liublino unija|Liublino unijos]] iki [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] [[1795]] m. – savarankiška [[Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė]]skariuomenės sudėtinė dalis.
Daugelyje [[Europa|Europos]] šalių kariuomenė kūrėsi yrant gentinei santvarkai, kai karius, visus ginkluotus genties vyrus pakeitė gentinės diduomenės kariaunos.
Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenė kaip organizuota struktūra pradėjo formuotis [[XIII a.]] viduryje, sustiprėjus žemių daliniams kunigaikščiams ir supratus, kad atskiroms ginkluotų [[Bajoraibajorai|bajorų]] grupėms bus sunku atsilaikyti prieš lenkų stambiųjų kunigaikščių antpuolius, o ypač prieš gerai ginkluotus ir mūšių patirtį turinčius [[Kryžiuočiai|kryžiuočius]].
 
== Organizacija ==
Iki [[XV a.]] dar kiekvienas bajoras turėjo savo [[kariauna|kariauną]]. Jos svarbiausia dalis buvo [[raitelis|raiteliai]], pėstininkų reikšmė buvo mažesnė. Vienas raitas bajoras ir jį aptarnaujantys 4-7 kariai (pažas, ginklanešys, keli pėsti ar raiti lankininkai) sudarė pagrindinį padalinį – ietį, 20-25 ietys – [[Vėliava (LDK kariuomenės dalis)|vėliavą]], kelios vėliavos – kariauną. Lietuvių kariauną pirmą kartą paminėjo [[Henrikas Latvis]] savo kronikoje aprašydamas lietuvių kunigaikščio [[Žvelgaitis|Žvelgaičio]] [[1205]] m. žygį į vokiečių užvaldytą [[Livonija|Livoniją]]. XIII a. susikūrus Lietuvos valstybei kariaunos sudarė kariuomenės smogiamąją jėgą, mokančią kovoti raitųjų rikiuotėje. LDK, kaip ir kitų Europos šalių kariauninkų palikuonys sudarė žymią tarnybinių bajorų dalį.
 
Kariuomenė buvo organizuota [[karo prievolė]]sprievolės pagrindu, tačiau karys turėjo pats įsigyti jam pagal luomą priderančią ginkluotę. Kariuomenės struktūra buvo panaši, kaip ir [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]]. Kariuomenės pagrindą sudarė bajorai raiteliai. Kiekvienas jų turėjo atsivesti sau pavaldžių valstiečių ir tarnų pėstininkų būrį. Nuo [[XVI a.]] į kariuomenę buvo šaukiami visi vyrai, turintys žemės. Neturtingieji į kariuomenę stoti neprivalėjo, bet turėjo mokėti specialų mokestį, hiberną arba kvartą.
 
[[Vaizdas:Mikalojus Radvila Juodasis. Arklio šarvai.Chanfron of Mikalojus Radvila the Black.jpg|thumb|left|200px|Mikalojui Radvilai priklausę arklio šarvai]]
Pavojaus akivaizdoje vaivados ar kašteliono įsakymu pavieto bajorai įstatymų nustatyta tvarka su savo žirgais ir ginkluote susirinkdavo iš anksto sutartoje vietoje ir vykdavo į mūšio lauką. Dažnai jiems tekdavo į mūšį stoti tiesiai iš žygio. Patyrusių vadų vadovaujama armija pasižymėjo manevringumu ir gebėjimu išnaudoti priešams nepalankias sąlygas, o tai nulėmė daugelį pergalių. Tačiau nuo XVII–XVIII a. bajorai ėmė vengti karo tarnybos, o juos pakeitusių samdinių finansavimas buvo nepakankamas.
 
[[Lietuvos Statutas|Lietuvos Statutuose]] buvo nustatyta bajorų karinė žemės tarnyba. Svarbus teisės šaltinis buvo valdovų, seimų ir etmonų leidžiami karo artikulai, teisine prigimtimi artimi šiuolaikiniams drausmės statutams, antikos ir amžininkų teoriniai darbai. Daugelis Lietuvos karo vadų buvo baigę mokslus Europoje ir perėmę pažangiausią [[karyba|karybos]] patirtį. Be to, veikė ir savos [[Karo mokykla|Karo mokyklos]]. Nuo XVIII a. Lietuvos kariuomenės svetimšalių autoramento dalinių mokymas vyko pagal kitose valstybėse leidžiamus reguliaminus, XVIII a. antroje pusėje, ypač nuo [[1775]] m. jie pradėti leisti ir Abiejų Tautų Respublikoje. Iš pradžių reguliaminai buvo skirti svetimšalių autoramentų daliniams, nuo [[1786]] – ir tautinei kavalerijai.
 
=== Kariuomenės surašymas 1528 m. ===
Iki [[1528]] m. egzistavo vadinamieji etmono registrai – į karo stovyklą atvykstantys kariai bajorai užsirašydavo į karvedžio raštininko sąrašus. 1528 m. kariuomenės surašymas – jau valstybės biurokratijos veiklos rezultatas, paremtas visuotinio valstybės surašymo duomenimis [[Lietuvos Metrika|Lietuvos Metrikoje]]. Juos apibendrinus LDK valdovo kanceliarijoje pagal bajorijos valdomos žemės ir žmonių tarnybų kiekį buvo nustatyta kiekvieno bajoro rengimosi į karą arba siunčiamų karių skaičiaus norma. Istoriografijoje vartojama kariuomenės surašymo data 1528 m. nėra tiksli, nes visuotinis valstybės surašymas vyko po seimo nutarimo, priimto 1528 m. [[gegužės 31]] d. Bajorų kariuomenės sąrašai galėjo atsirasti tik [[1529]] m. pradžioje, apie vasario mėn. Šį surašymą atliko krašto ir kanceliarijos pareigūnai: krašto raštininkas, [[Lietuvos didysis iždininkas|iždininkas]] [[Michailas Bogušas Bohovitinovičius]], raštininkai Sidoras Vasilevičius Kopotis ir Ivanas Ostafjevičius Gornostajus.
 
[[Vaizdas:Mikołaj Radziwiłł Czarny.JPG|thumb|left|200px|[[Mikalojus Radvila Juodasis]] su paradiniais šarvais, nežinomas autorius iki [[1565]] m.]]
* [[Lietuvos lauko etmonas]]– Didžiojo etmono pavaduotojas ir aukščiausias vadas karo mūšio lauke. Pagrindinė lauko etmono funkcija buvo vadovauti kariuomenės daliniams, saugantiems rytines Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienas.
* [[Regimentorius]] – etmono pavaduotojas arba karaliaus paskirtas kariuomenės žygio vadas.
* [[Vaivada]] – aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje ir vaivadijos bajorų vadas, taip pat vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jam prilygintas buvo ir [[Žemaitijos seniūnas]], atlikdavęs lauko etmono funkcijas saugant [[Žemaitija|Žemaitijos]] sienas
* [[Lietuvos lauko raštininkas]] – atsakingas už kariuomenės administravimą, armijos materialinį aprūpinimą.
* [[Kaštelionas]] arba pilininkas – aukščiausias karinės valdžios pareigūnas vaivadijoje ir pavieto bajorų vadas, taip pat pavieto bajorų pašauktinių kariuomenės vadas.
Pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės karinis laipsnis XVI a. buvo[[rotmistras]], vadovavęs samdinių algininkų kuopai. Po Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės reformos [[1764]]–[[1788]] m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenėje jau buvo 3 grupės karininkų: jaunesnieji, štabo ir vyresnieji, [[generolas|generolai]]. [[1776]] m. suvaržytos etmonų valdžios galios
 
[[Vaizdas:Polish-Lithuanian Army 1576–15861576-1586.PNG|thumb|right|300px|[[ATR]] kariuomenė [[1576]]–[[1586]], iki [[1893]] m. [[Jan Matejko]]]]
 
=== LDK ir ATR karinių pajėgų santykiai ===
Klasikinės LDK kariuomenės rūšys, kurios iš pradžių buvo taktiniu požiūriu neorganizuotos, o laikui bėgant įgijo vis daugiau šiuolaikinių taktinės grupuotės principų.
 
[[Vaizdas:Kazimier Siemianovič - Казімер Семяновіч. Artis magnae artileriae pars prima (2).jpg|thumb|right|200px|LDK artilerijos teoretiko ir praktiko [[Kazimieras Simonavičius|Kazimiero Simonavičiaus]] knygos ''Artis magnae artileriae pars prima'' ([[1650]]) iliustracija]]
 
=== Artilerija ===
Artilerija pradėta aktyviau naudoti nuo [[XIV a.]] pabaigos – dar per Vytauto ir Jogailos tarpusavio kovas, karus prieš kryžiuočius. Iki [[XV a.]] pradžios paraku šaudantys pabūklai naudoti pilių gynybai ir jų puolimui, lauko kautynėse. [[XVI a.]] viduryje vien Lietuvos didysis kunigaikštis (be didikų ir miestų) disponavo mažiausiai 364 pabūklais, iš kurių daugiau kaip pusė sudarė naujoviškos [[koliubrina|koliubrinos tipo patrankos]] (pirmosios į Lietuvą įvežtos iš Lenkijos, vėliau dalis pabūklų gaminta nuo [[1551]] m. Vilniuje veikusioje patrankų liejykloje.
 
=== Laivynas ===
Abiejų Tautų Respublikos karinio laivyno įkūrėju laikomas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis [[Žygimantas Augustas]], [[1568]] m. [[kovo 24]] d. įsteigęs vieną pirmųjų Europoje admiralitetų – [[Jūrų komisija|Jūrų komisiją]] ({{pl|Komisję Morską}}).
 
[[Vaizdas:Bitwa pod Oliwą 1627 3.JPG|thumb|left|200px|Švedijos laivyno sutriuškinimas [[Olyvos mūšis|Olyvos mūšyje]] [[1627]] m.]]
LDK didžiojo etmono [[Jonas Karolis Chodkevičius|Jono Karolio Chodkevičiaus]] sukurta ir vadovaujama flotilė [[1609]] m. prie [[Salacgryva|Salacgryvos]] nugalėjo švedų eskadrą.
 
[[1625]] m. karalius sukūrė [[Karališkųjų laivų komisija|Karališkųjų laivų komisiją]] ({{pl|Komisja Okrętów Królewskich}}). Po poros metų Seimas skyrė pakankamai lėšų ir buvo sukurtas reguliarus karo laivynas, kuris sėkmingai kovėsi su švedais [[1627]] m. [[Olyvos mūšis|Olyvos mūšyje]].
 
Tačiau po Stumsdorfo paliaubų [[1635]] m. dėl netoliaregiškos Abiejų Tautų Respublikos vadovybės jūrų politikos laivynas buvo panaikintas. Nesugebėjusi sukurti stipriaus karo laivyno Abiejų Tautų Respublika buvo išstumta iš kovos dėl hegemonijos [[Baltija|Baltijos jūroje]], o tai ilgainiui prisidėjo prie valstybės sunykimo.
 
[[Vaizdas:Brandt Skladanie sztandarow.jpg|thumb|right|300px|Suguldomos vėliavos, [[1905]] m. [[Juzefas Brandtas]]]]
 
== Lietuvių karo žygiai XIII a ==
Per pirmuosius du XIII a. dešimtmečius pasireiškė didelis lietuvių karinis aktyvumas. [[Mindaugas|Mindaugo]] atėjimo į valdžią išvakarėse, jis gerokai sumažėjo, matyt, vyko gana ilgos kovos dėl valdžios, kurios pasibaigė Mindaugo pergale. [[1226]] m. 7000 lietuvių kariuomenė įsiveržė į [[Novgorodas|Naugardo]] žemę. Įvykusio susidūrimo metu žuvo 2000 lietuvių. [[Laurentijus|Laurentijaus]] metraštyje pažymėta, kad „lietuvių kariuomenė buvo nepaprastai didelė, tokios nuo pat pasaulio pradžios nėra buvusios“.
 
[[Vaizdas:Brandt-Lisowczycy, Strzelanie z łuku.jpg|thumb|left|200px|Lankininkų treniruotė, [[1885]] m., [[Juzefas Brandtas]]]]
Pirmasis Mindaugo valdymo dešimtmetis vėl pasižymėjo dideliu aktyvumu, o antrajame jis vėl sumažėjo, nes šiame dešimtmetyje vyko vidaus karas tarp Mindaugo ir [[Tautvilas|Tautvilo]], reikėjo likviduoti jo padarinius. Paskutiniaisiais Mindaugo valdymo metais karinis aktyvumas vėl išaugo, bet jį sumažino neramumai, vykę po jo mirties. [[Traidenis|Traidenio]] ir vėlesniais laikais karo žygių intensyvumas vėl buvo toks pat, kaip ir XIII a. pradžioje.
 
23 490

pakeitimų