Kostas Korsakas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2+) (robotas Pridedama: be:Костас Корсакас
red.
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
| fonas =off culture
| vardas = Kostas Korsakas{{PAGENAME}}
| titulas =
| vaizdas =
| vaizdo plotis = 220px
| paveikslėlio apibūdinimas =
| visas vardas =
| gimė = {{Gimė|1909|10|505}}
| gimimo vieta = [[Pašvitinys]], [[Pakruojo valsčius]]
| mirė = {{Mirė|1986|11|22|1909|10|505}}
| mirties vieta = [[Vilnius]]
| palaidotas =
| tėvas =
| motina =
| sutuoktinis =
| sutuoktinė = [[Halina Korsakienė]]
| vaikai = [[Ingrida Korsakaitė]]
| veikla = literatūros tyrinėtojas, kritikas, poetas, vertėjas
| sritis =
| alma_mater = [[1940]] m. [[Vytauto Didžiojo universitetas]]
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai = [[1969]] m. [[LTSR valstybinė premija]]
| parašas =
| pastabos =
}}
 
'''Kostas Korsakas''' ([[1909]]  m. [[spalio 5]] d. [[Pašvitinys|Pašvitinyje]], [[Pakruojo valsčius]]  – [[1986]]  m. [[lapkričio 22]] d. [[Vilnius|Vilniuje]])  [[Literatūra|Lietuvos literatūros]] tyrinėtojas ir kritikas, [[Poezija|poetas]], vertėjas, [[Filologija|filologijos]] daktaras, akademikas, profesorius.
 
== Biografija ==
Gyveno [[Ryga|Rygoje]], [[1923]]–[[1924]] m. mokėsi [[Joniškio Aušros gimnazija|Joniškio progimnazijoje]], [[1925]]–[[1928]] m. baigė [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnazijosgimnazijoje]]. septintąGimnazijos klasęnebaigė, betnesstraipsniusdalyvavimą pogrindinėje[[1927]] m. spaudojeŠiauliuose nuteistasįkurto 4slapto moksleivių būrelio, kurio nariai domėjosi marksistinėmis idėjomis, veikloje 1928 m. buvo suimtas ir nuteistas ketverius metus kalėti [[Šiaulių kalėjimas|Šiaulių kalėjime]]. Bičiuliai surinko parašus Lietuvos prezidentui, prašydami suteikti malonę. Šį prašymą su parašais [[Antanas Smetona|Antanui Smetonai]] nunešė [[Juozas Tumas-Vaižgantas]]. [[1930]] m. amnestuotas pirma laiko, tačiau jam apribotos pilietinės teisės. Parašęs malonės prašymą, buvo pašalintas iš [[komjaunimas|komjaunimo]].
 
[[1928]]–1928–[[1930]] m. – vienas iš literatūros almanacho „[[Trečias frontas]]“ ideologų ir bendradarbių. [[1931]]–[[19361940]] m. – [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] Humanitarinių mokslų fakulteto laisvaslietuvių ir rusų literatūros studijų laisvas klausytojas (dėl apribotų pilietinių teisių negalėjo būti priimtas tikru universiteto studentu).
[[1923]]–[[1924]] m. mokėsi [[Joniškio Aušros gimnazija|Joniškio progimnazijoje]], [[1928]] m. baigė [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnazijos]] septintą klasę, bet už straipsnius pogrindinėje spaudoje nuteistas 4 m. kalėti. Bičiuliai surinko parašus Lietuvos prezidentui, prašydami suteikti malonę. Šį prašymą su parašais [[Antanas Smetona|Antanui Smetonai]] nunešė [[Juozas Tumas-Vaižgantas]]. Parašęs malonės prašymą pašalintas iš [[komjaunimas|komjaunimo]].
 
Literatūrinę veiklą pradėjo [[1923]] m. publicistikos straipsniais ''Jono Radžvilo'' slapyvardžiu. [[1924]]–1924–[[1925]] m. Šiauliuose redagavo ateitininkų laikraštėlį „[[Ateities žiedas]]“, [[1927]]–[[1928]]–1928 m., [[1931]]–ir 1931–[[1933]] m. žurnalo [[Kultūra (žurnalas)|Kultūra„Kultūra“]] literatūros skyriaus redaktorius, [[1933]]–1933–[[1941]] m. – faktinis „Kultūros“ redaktorius. [[1930]]–[[1931]]1930–1931 m. – žurnalo „[[Trečias frontas]]“ bendradarbis, [[1936]] m. – žurnalo [[Literatūra (žurnalas)|žurnalo „Literatūra“]] Nr. 1 redaktorius, [[1937]] m. – almanacho [[Prošvaistė (almanachas)|almanacho „Prošvaistė“]] pirmųjų dviejų knygų redaktorius. Bendradarbiavo leidiniuose „[[Moksleivių varpai]]“, „[[Šiaulietis]]“, „[[Iliustruotoji Lietuva]]“, „[[Darbai ir dienos]]“, [[Dienovidis (Kaunas)|„Dienovidis“]], [[Knygų lentyna (Kaunas)|„Knygų lentyna“]], „[[Kūryba ir kritika]]“.
[[1928]]–[[1930]] m. – vienas iš literatūros almanacho „[[Trečias frontas]]“ ideologų ir bendradarbių. [[1931]]–[[1936]] m. – [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] Humanitarinių mokslų fakulteto laisvas literatūros studijų klausytojas.
 
[[1940]] m. agentūros [[ELTA]] direktorius,. <ref>[[http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_83326_6 „Eltos“ direktorius, V. Radijofono ir spaudos priežiūros vadovas Kostas Korsakas-Radžvilas // Lietuvos žinios, 1940-06-20, Nr. 138, p. 6]]–[[1941]]</ref> 1940–1941 m. – [[Lietuvos TSR valstybinė leidykla|Valstybinės leidyklos]] direktorius, žurnalo [[Raštai (žurnalas)|„Raštai“]] redakcinės kolegijos narys. Prasidėjus [[TSRSSSRS-Vokietijos karas|TSRSSSRS-Vokietijos karui]] [[1941]]–1941–[[1944]] m. gyveno [[Rusija|Rusijoje]]. ([[1943Penza|Penzoje]], Maskvoje). [[19441943]]–1944 m. redagavo almanacho-žurnalo [[Pergalė (žurnalas)|„Pergalė“]] dvi knygas, vėliau – ilgametis šio žurnalo redakcinės kolegijos narys. [[1942]]–[[1944]]–1944 m. [[Maskva|Maskvoje]]
Literatūrinę veiklą pradėjo [[1923]] m. publicistikos straipsniais ''Jono Radžvilo'' slapyvardžiu. [[1924]]–[[1925]] m. Šiauliuose redagavo ateitininkų laikraštėlį „[[Ateities žiedas]]“, [[1927]]–[[1928]] m., [[1931]]–[[1933]] m. žurnalo [[Kultūra (žurnalas)|Kultūra]] literatūros skyriaus redaktorius, [[1933]]–[[1941]] m. – faktinis „Kultūros“ redaktorius. [[1930]]–[[1931]] m. – žurnalo „[[Trečias frontas]]“ bendradarbis, [[1936]] m. – [[Literatūra (žurnalas)|žurnalo „Literatūra“]] Nr. 1 redaktorius, [[1937]] m. – [[Prošvaistė (almanachas)|almanacho „Prošvaistė“]] pirmųjų dviejų knygų redaktorius. Bendradarbiavo leidiniuose „[[Moksleivių varpai]]“, „[[Šiaulietis]]“, „[[Iliustruotoji Lietuva]]“, „[[Darbai ir dienos]]“, [[Dienovidis (Kaunas)|„Dienovidis“]], [[Knygų lentyna (Kaunas)|„Knygų lentyna“]], „[[Kūryba ir kritika]]“.
[[Lietuvos rašytojų sąjunga|Lietuvos TSR tarybiniųLSSR rašytojų sąjungos]] organizacinio biuro vadovas, [[1944]]–1944–[[1945]] m. valdybos pirmininkas.
 
1941 m., 1944–[[1947]] m., [[1948]]–[[1957]] m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] dėstytojas, katedros vedėjas, nuo 1948 m. profesorius, 1944–[[1945]] m. Istorijos ir filologijos fakulteto dekanas. [[1946]] m. [[LMA|LSSR MA]] narys korespondentas, nuo [[1949]] m. tikrasis narys. 1946–[[1952]] m. [[Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas|Lietuvių literatūros instituto]] direktorius. 1952–[[1984]] m. [[Lietuvių kalbos institutas|Lietuvių kalbos ir literatūros instituto]] direktorius. 1963–[[1983]] m. Tarptautinės baltų-slavų santykių tyrimo komisijos pirmininkas. [[1965]] m. filologijos mokslų daktaras. [[1976]]–1984 m. vadovavo Lietuvių kalbos komisijai prie LSSR mokslų akademijos. <ref>{{TLE|2|375|[[Vytautas Galinis (1924)|Vytautas Galinis]]}}</ref><ref>{{ŽE|243}}</ref>
[[1940]] m. agentūros [[ELTA]] direktorius, [[1940]]–[[1941]] m. – [[Lietuvos TSR valstybinė leidykla|Valstybinės leidyklos]] direktorius, žurnalo [[Raštai (žurnalas)|„Raštai“]] redakcinės kolegijos narys. Prasidėjus [[TSRS-Vokietijos karas|TSRS-Vokietijos karui]] [[1941]]–[[1944]] m. gyveno [[Rusija|Rusijoje]]. [[1943]]–[[1944]] m. redagavo almanacho-žurnalo [[Pergalė (žurnalas)|„Pergalė“]] dvi knygas, vėliau – ilgametis šio žurnalo redakcinės kolegijos narys. [[1942]]–[[1944]] m. [[Maskva|Maskvoje]]
[[Lietuvos rašytojų sąjunga|Lietuvos TSR tarybinių rašytojų sąjungos]] organizacinio biuro vadovas, [[1944]]–[[1945]] m. valdybos pirmininkas.
 
1947–[[1963]] m. ir [[1975]]–[[1980]] m. [[LSSR AT]] deputatas, [[1959]]–1963 m. LSSR AT pirmininko pavaduotojas. Palaidotas [[Antakalnio kapinės]]e. Viena Šiaulių miesto gatvė pavadinta jo vardu.
[[1941]] m., [[1944]]–[[1947]] m., [[1948]]–[[1957]] m. – [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] dėstytojas, katedros vedėjas, profesorius, [[1944]]–[[1956]] m. – istorijos fakulteto dekanas, [[1946]] m. – akademikas. [[1946]]–[[1952]] m. – [[Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas|Lietuvių literatūros instituto]] direktorius. Nuo [[1949]] m. – [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] tikrasis narys. [[1952]]–[[1984]] m. – [[Lietuvių kalbos institutas|Lietuvių kalbos ir literatūros instituto]] direktorius. {{šaltinis|{{ŽE|243}}}} [[1959]]–[[1963]] m. [[LTSR Aukščiausioji Taryba|LTSR Aukščiausiosios Tarybos]] pirmininko pavaduotojas.
 
[[1976]]–[[1984]] m. vadovavo [[Lietuvių kalbos komisija]]i prie [[LMA|Lietuvos mokslų akademijos]]. [[1963]]–[[1983]] m. – Tarptautinės baltų – slavų santykių tyrimo komisijos pirmininkas. [[1965]] m. – [[Maskva|Maskvos]] universiteto filologijos daktaras.
 
== Mokslinė veikla ==
Tyrinėjo [[Lietuviailietuviai|lietuvių]] ir [[Lietuviųlietuvių kalba|lietuvių kalbos]] kilmę, parašė literatūros kritikos darbų, enciklopedinių straipsnių. Publicistikoje nagrinėjo literatūros, knygos, kultūros, kitas visuomenės problemas. Plėtojo žurnalistikos kritiką, analizavo periodikos leidinius. Publicistinio pobūdžio yra taip pat jo literatūros kritikos, kai kurie literatūrologijos darbai.
 
Daugiausia vertė latvių rašytojų, ypač [[Janis Rainis|J.Janio Rainio]], kūrybą.
 
== Bibliografija ==
* Straipsniai apie literatūrą, [[1932]]  m.
* Kritika, [[1936]]  m.
* Latvių liaudies dainos: studija, 1938 m.
* Rašytojai ir knygos, [[1940]]  m.
* Kovos įstatymas, eilėraščiai, [[1943]] m.
* PaukščiaiKovos grįžta,įstatymas: eilėraščiai, [[1945]] 1943 m.
* Paukščiai grįžta: eilėraščiai, 1945 m.
* Prieš amžinąjį priešą,: publicistika, [[1945]]  m.
* Lietuviškos knygos 400 metų kelias, [[1948]]  m.
* [[Julius Janonis]], [[1951]] m.
* Literatūra ir kritika, 1949 m.
* Literatūrų draugystė, [[1962]] m.
* Puškino poveikis lietuvių literatūrai, 1949 m.
* Lietuvių literatūros istorija, T. 1-4, [[1957]]-[[1968]] m.
* Rinktinė, 1950 m.
* Latvių literatūros milžinas: Andrejis Upytis, [[1967]] m.
* [[Julius Janonis]], [[1951]]  m.
* Pjūtis, eilėraščiai, [[1969]] m.
* Literatūrų draugystė, [[1962]]  m.
* Lapkritys, eilėraščiai, [[1979]] m.
* Lietuvių literatūros istorija, T. 1-4, [[1957]]-[[1968]] 1957–1968 m.
* Literatūriniai kontaktai, [[1987]] m.
* Latvių literatūros milžinas: Andrejis Upytis, [[1967]]  m.
* Kovos įstatymas,Pjūtis: eilėraščiai, [[1943]] 1969 m.
* Pjūtis,Lapkritys: eilėraščiai, [[1969]] 1979 m.
* Literatūriniai kontaktai, [[1987]]  m.
 
== Įvertinimas ==
* 1945 m. Didžiojo Tėvynės karo 2-ojo laipsnio ordinas
* [[1959]] m. LTSR nusipelnęs mokslo veikėjas.
* [[1950]], [[1954]], [[1969]] m. [[Darbo raudonosios vėliavos ordinas]]
* [[1969]] m. [[LTSR valstybinė premija]] už „Lietuvių literatūros istorijos“ penkiatomio redagavimą ir parengimą.
* [[1959]]  m. LTSRLSSR nusipelnęs mokslo veikėjas.
* [[1979]] m. [[Lietuvos SSR liaudies rašytojas]].
* 1965 m. [[Garbės ženklo ordinas]]
* Viena Šiaulių miesto gatvė pavadinta jo vardu.
* [[1969]]  m. [[LTSRLSSR valstybinė premija]] už „Lietuvių literatūros istorijos“ penkiatomio redagavimą ir parengimą.
 
* [[1979]]  m. [[Lietuvos SSR liaudies rašytojas]].
== Literatūra ==
* 1984 m. Darbo veterano ordinas
* [[Stasys Lipskis]]. Kostas Korsakas: Gyvenimo ir kūrybos apybraiža. Vaga, [[1983]] m. ISBN 5-415-00005-4;
* [[Vytautas Galinis (1924)|Vytautas Galinis]], [[Vytautas Kubilius]]. Kostas Korsakas, [[1995]] m. ISBN 9986513057
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
== NuorodosLiteratūra ==
* Kostas Korsakas: gyvenimo ir kūrybos apybraiža / [[Stasys Lipskis]]. – Kaunas: Šviesa, 1983. – 125 p.
* [http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_83326_6 "Eltos" direktorius, V. Radijofono ir spaudos priežiūros vadovas Kostas Korsakas-Radžvilas], [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=83326 ''Lietuvos žinios'', 1940 06 20, nr. 138], p. 6.
* Literatūra ir kalba, T. XXII. Kostas Korsakas / [[Vytautas Galinis (1924)|Vytautas Galinis]], [[Vytautas Kubilius]]. – Kostas KorsakasVilnius, [[1995]]. – 413 mp. – ISBN 99865130579986-513-05-7
* Kostas Korsakas: prisiminimai / Vladas Žukas. – Vilnius: Ogamas, 2005. – 158 p.: iliustr. – ISBN 9955-651-02-4
 
{{DEFAULTSORT:Korsakas, Kostas}}
[[Kategorija:LTSR valstybinės premijos laureatai]]
[[Kategorija:Lietuvos TSR politiniai veikėjai]]
[[Kategorija:Lietuvos mokslų akademijos tikrieji nariai]]
[[Kategorija:Lietuvos literatūrologai]]
[[Kategorija:Lietuvos istorikaiLetistikai]]
[[Kategorija:Lietuvos rašytojai]]
[[Kategorija:Lietuvos istorikai]]
[[Kategorija:Lietuvos kritikai]]
[[Kategorija:Lietuvos literatūrologai]]
[[Kategorija:Lietuvos vertėjai]]
[[Kategorija:LTSRLietuvos valstybinės premijos laureataiistorikai]]
[[Kategorija:Lietuvos TSR politiniai veikėjai]]
[[Kategorija:Lietuvos mokslų akademijos tikrieji nariai]]
 
[[be:Костас Корсакас]]