Mtvakazis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iki ndebelių atėjimo į Zimbabvės plynaukštę regioną valdė [[Rozvių karalystė]]. Tačiau ją nuo XVIII a. pabaigoje siaubė sausra, vidiniai genčių judėjimai bei puolimai iš kaimyninių šalių. Tuo pat metu į pietus nuo Rozvių imperijos (į pietus nuo [[Limpopo]]) konsolidavosi [[nguniai|ngunių]] gentys, sukūrę savo valstybes [[Ndvandvė|Ndvandvę]], [[Mtetva]], o vėliau – [[Zulu karalystė|Zulu karalystę]]. Šiuose įvykiuose atsidūrė ngunių Khumalo klanas, vadovaujamas [[Mzilikazi]]. Iš pradžių palaikęs Zulu valdovo [[Šaka|Šakos]] pusę, vėliau Mzilikazis išvedė savo klaną (apie 20 tūkst. žmonių) į šiaurę, apie 1838 m. persikeldamas per Limpopo. Iš pradžių jis migravo į dab. Botsvanos teritoriją, vėliau į dab. Zambiją, kol apie 1840 m. iš šiaurės vėl migravo į pietus, t. y. į Rozvių valstybės teritorijas. Čia jis rado nusiaubtą karalystę, kurią prieš keletą metų buvo nusiaubusi kita ngunių grupuotė – [[Zvengendaba|Zvengendabos]] vadovaujami [[ngoniai]].

Mzilikazis įsitvirtino netoli nuo Rozvių sostinės [[Danamombė]]s, naujai įkurtoje gyvenvietėje, pavadintoje [[Bulavajas|Bulavajo]] (tai reiškė „skerdynių vieta“) ir čia įkūrė savo karalystę. Iš čia jis kovojo su paskutiniuoju rozvių valdovu [[Čangamire Tohvečipe]], kol jį galutinai nugalėjo 1857 m. Tuo metu khumalo klanas, jau vadinamas [[ndebeliai]]s, jau turėjo kontrolę visoje buvusioje Rozvių imperijos teritorijose, t. y. apėmė beveik visą dabartinę Zimbabvę. Mzilikaziui pavyko sutvirtinti centrinę valdžią per ypač karingus būrius, kurie rezidavo įtvirtintose gyvenvietėse. Visa karalystė buvo paremta karine jėga ir agresija prieš vietos gyventojus ([[kalangai|kalangus]] ir [[šonai|šonus]]).