23:00, 11 lapkričio 2012 versija taisyti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 146 159 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		21:43, 25 gruodžio 2012 versija taisyti anuliuoti Lot-bot-as (aptarimas \| indėlis) Botai 174 866 keitimai S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas Kitas pakeitimas →
Eilutė 10: '''Apendikuliarijos''' ({{la\|Appendicularia}}) – [[Gaubtagyviai\|gaubtagyvių]] arba tunikatų klasė. Tai smulkučiai [[pelaginiai gyvūnai]], kurių liemuo dažniausiai vos 1-2 mm ilgio, [[uodega]] kelis kartus ilgesnė. Apendikuliarijos turi trumpą liemenį ir plokščią uodegą, kuria gyvūnas stumiasi pirmyn bei judina į namelį pakliūvantį vandenį. Uodegoje yra [[~~Chorda\|~~chorda]], virš kurios – nervinis kamienas. Burna, esanti storoko liemens priekinėje dalyje, pereina į erdvią su [[endostilis\|endostiliu]] (ilga siaura vagelė) [[ryklė\|ryklę]], turinčią tik du [[žiaunos\|žiaunų]] plyšius. Jie, kaip ir [[žarna]], atsiveria į išorę liemens pilvinėje pusėje, nes [[kloaka\|kloakos]] nėra. [[Širdis]] yra pilvinėje pusėje. Apendikuliariją gaubia drebutinis namelis. Tai odos epidermio ląstelių sekrecijos produktas. Išbrinkusios vandenyje išskyros virsta [[drebučiai]]s. Uodegos sukelta vandens srovė pakelia drebučius nuo kūno ir iš jų susiformuoja namelis – daug didesnis už patį gyvūną. Apendikuliarija tūno tokio namelio viduje, prisikabinusi tik burnos kraštais. Namelis sudėtingos konstrukcijos, tačiau labai skaidrus, todėl jūros vandenyje vos įžiūrimas. Pro tankų tinklelį vanduo patenka į namelio vidų, o jame esantys smulkūs planktoniniai organizmai nukreipiami į burną. Pro siaurą angą apendikuliarijos užpakalinėje dalyje vanduo išstumiamas – taip gyvūnas juda pirmyn. Namelyje yra dar viena anga, pro kurią gyvūnas pasišalina (ištikus pavojui ar pan.). Naują namelį apendikuliarijos pasistato per 20-30 minučių.

Apendikuliarijos: Skirtumas tarp puslapio versijų