Bitas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Vienas bitas yra labai mažas informacijos kiekis. Pavyzdžiui, norint pavaizduoti paveikslėlį reikia užrašyti kiekvieno jį sudarančio taško ekrane spalvą. Jeigu spalvų yra tik dvi, tai kiekvienam taškui reikės nurodyti tik nulį arba vienetą. Bet jei spalvų yra jau keturios, kiekvienos spalvos numeris jau bus dviejų dvejetainių skaičių ilgio t. y. 00, 01, 10, 11. Jeigu spalvų aštuonios – kiekvienos spalvos kodas bus sudarytas iš trijų bitų ir t. t. Šiuolaikinius monitorių ekranus sudaro ne mažiau kaip 480000 taškų. Norint pavaizduoti bent aštuonių spalvų paveikslėlį tokiame kompiuterio ekrane jo užrašymui reikiamos atminties kiekis sudarys beveik pusantro milijono bitų.

Kaip dideli atstumai nėra matuojami metrais, taip ir didesni informacijos kiekiai dažniausiai nematuojami bitais. Tam naudojami kartotiniai vienetai – kilobitai, megabitai ir t. t. Pati pirmoji problema, su kuria buvo susidurta norint perkelti šiuos skaičius į kompiuterijos erdves, buvo tai, kad dešimtainėje skaičiavimo sistemoje, kurios pagrindas 10, priešdėlis „kilo“ reiškia lygiai vieną tūkstantį – tris kartus sudaugintą dešimtuką, o dvejetainės skaičiavimo sistemos pagrindas yra 2, ir daugindami dvejetą iš savęs tam tikrą skaičių kartų nei 10, nei 100, nei 1000 negausime. Todėl, skaičiuojant informacijos kiekį, priešdėlis „kilo“ reiškia ne 1000 o 1024, tai yra 2¹⁰. Vietoje milijono, kuris SI sistemoje žymimas 10⁶, dvejetainėje skaičiavimo sistemoje naudojamas 2²⁰ dydis. Taigi vienas kilobitas yra ne 1000, o 1024 bitai.